Šalies ligoninių vadovai nevienareikšmiškai žiūri į parengtą sveikatos priežiūros įstaigų kokybinį ir kiekybinį veiklos vertinimo rodiklių sąrašą. Jonavos ligoninės vadovas Ivanas Dorošas tikina, kad prieš reitinguojant Sveikatos ministerijai (SM) būtų pravartu suteikti vienodas sąlygas ligoninėms gauti finansavimą, tuo metu Kauno klinikų atstovai priduria, kad idėja yra sveikintina, tačiau būtina įvertinti kiekvienos ligoninės specifiką.
„Prieš reitinguojant SM būtų pravartu palyginti visas ligonines – regionines ir rajonines – ir suteikti vienodas finansavimo galimybes, pradedant nuo vietinių, baigiant europinėmis programomis. Nes per 20 metų vienos ligoninės visokiais lobistiniais būdais pralobo aparatūra, remontais. Jeigu gražios sienos ir moderni aparatūra, tai žmogus eina ten, kur yra tokios sąlygos. Bet yra tokių ligoninių, kur nėra komandos, tai reikia vertinti pagal labai daug kriterijų“, – LRT.lt komentavo I. Dorošas.
Kiekybiniais rodikliais, apimančiais tokias sritis kaip pacientų pasitenkinimo lygis, vidutinė gydymo trukmė, dienos chirurgijos paslaugų dalis, infekcijų kontrolės lygis ir pan. bus įvertinamos ligoninės veiklos apimtys. SM ministro įsakymu patvirtinus rodiklių sąrašą ir jų taikymo tvarką rodiklių stebėseną ligoninės turės pradėti nuo 2013-ųjų. Pirmieji pagal lygmenis suskirstytų ligoninių reitingai bus paskelbti 2014-aisiais.
Kaip naują tvarką LRT.lt komentavo Milda Dambrauskienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Ryšių su visuomene skyriaus vadovė, iniciatyva yra sveikintina, tačiau kol kas yra sudarytas tik rodiklių sąrašas: „Norint sukurti patikimą ir naudingą sistemą, būtina kruopščiai atlikti parengiamuosius darbus: įvertinti pasirinktų rodiklių patikimumą, objektyvumą, kad būtų galima lyginti skirtingose įstaigose registruojamos duomenis.“
Pasak M. Dambrauskienės, labai svarbu, kad būtų sukurta ligoninių veiklos vertinimo sistema, kuri paskatintų gydymo įstaigas užtikrinti kokybiškas ir saugias paslaugas. Ligoninių veikla bus vertinama pagal jų pačių pateiktus duomenis, todėl, sako pašnekovė, svarbu užtikrinti, kad perduodami rodikliai būtų objektyviai įvertinami ir apskaičiuojami.
„Taip pat svarbu atsižvelgi į kiekvienos ligoninės specifiką – juk natūralu, kad Kauno klinikose, kuriose veikia Perinatologijos centras ir gydomos rizikos grupei priklausančios nėščiosios, Cezario pjūvio operacijos bus atliekamos didesnei daliai gimdyvių nei kitoje ligoninėje“, – pastebi M. Dambrauskienė.
Naująja tvarka, baigus gydymą, numatoma kiekvienam pacientui duoti pildyti standartizuotas, vienodas visose ligonėse Paciento pasitenkinimo paslaugomis vertinimo anketas, nors daugybė ligoninių tokią tvarką turi jau daugelį metų. „Jokių stebuklų jie neįvedė, nes šitokias anketas mes dalijame savo ligoniams, kad pamatytume, ko trūksta – dėmesio, profesionalų, kultūros, pagaliau gal tos pačios aparatūros“, – priduria I. Dorošas.
Tuo metu Artūras Vasiliauskas, Alytaus apskr. S. Kudirkos ligoninės direktorius, mano, kad reitingavimas yra reikalingas dalykas ir proga pasitempti – tai esą padėtų ligonėms „neužmigti tai, ką turi ir siektų tobulėjimo“. Tačiau I. Dorošas laikosi pozicijos, jog būtų kur kas naudingiau, jei SM surengtų pasitarimus, į kurį kas mėnesį būtų sukviečiami ligoninių atstovai ir vyr. gydytojai.
Vytenis RADŽIŪNAS
Taip pat skaitykite:
