Karščiai nesiliauja, o Vilniuje Santaros klinikose jau ligonių antplūdis. Mažiausiai penktadalis jų čia atvyko per alinančius karščius patyrę šilumos smūgį ir paūmėjus lėtinėms ligoms.
„Viskas susidėjo, penktadienį pradėjo mausti, aš jau įpratusi prie skausmo. Galiausiai šiandien – rezultatas, šiandien aš jau čia. Lūžo šlaunikauliai, iškart kritau ant lovos. Čia mano laimė, kad ne ant grindų. Jau vieną plokštelę turiu toje pačioje kojoje", – sveikatos sutrikimais skundėsi kalbinta močiutė.
„Sutriko širdies ritmas, maniau, kad praeis. Visokius vaistus geriu, bet niekas nepraėjo. Tada pasiskambinau į greitąją, sakė nebelaukti ilgiau, reikia būtinai į ligoninę. Po karderono dviejų flakonų reikėjo elektrošoką daryti, negerai, bet kur dėsies? Išeities kitos nebėra", – pridūrė kita kalbinta senolė.
Medikai pluša atsiraitoję rankoves. Ypač karštą šį birželį jėgų dar turintys ligoniai čia važiuoja ir patys, o kam jau visai prastai- gelbsti greitoji pagalba. Medikams žmones tenka gelbėti nuo gresiančio invalidumo ir netgi mirties.
„Padaugėjo pacientų, kurie mažai geria skysčių, labai dažnai pasitaikė pacientų, kuriems vandens elektrolitų disbalansas, nes negeria skysčių. Padaugėjo kardiologinių pacientų. Vieną dieną buvo 7 insultai. Tai labai neįprasta diena", – tikino Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič.
Į ligoninę plūsta įvairaus amžiaus pacientai, tačiau sunkiausios būklės- daugiau vyresni, kam per 50 metų. Pacientai – sunkios būklės, su paūmėjusiomis sunkiomis širdies, nervų ligomis, tarsi būtų ne vidurvasaris, o ligų pikas viduržiemį. Penktadalio pacientų čia nebūtų, jei žmonės tiesiog karštomis dienomis gertų daugiau vandens.
„Poveikis saulės, šilumos, būna vangus žmogus, galvos skausmas, svaigimas, nieko nenoras daryti. Tokie būna simptomai. Patarimas vienas – jei žmogus ant saulės, nueiti į pavėsį. O profilaktiškai reikia vandens su savimi turėti ir po trupučiuką gurkšnoti", – patarimais dalijosi Zdislavas Skvarciany, Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.
Dar gydytojai atkreipia dėmesį, kad dėl skysčių trūkumo ima tinti galūnės, o tuomet dažnas pacientas ima elgtis atvirkščiai nei reikėtų – skysčių dar labiau vengia.
„Pirmas požymis, kad trūksta skysčių – tinsta galūnės. Žmogus nekreipia dėmesio, dar labiau riboja skysčių vartojimą. Tad atsiranda būdingas požymis, dažnas širdies plakimas. Visi galvoja, kad tai yra kažkokia liga. Tai rodo, kad kraujas sutirštėjęs. Kad jis galėtų cirkuliuoti po organizmą, ritmas padažnėja, dėl to atsiranda dažnas širdies plakimas.
Tokiu atveju jau reikia sunerimti, pradėti gerti skysčius. Vėliau atsiranda galvos svaigimas, ligos paūmėja, kai ilgą laiką skysčių deficitas, gali ištikti insultas ir infarktas", – pridūrė B. Markevič.
Pastarosiomis dienomis, kai ypač aktyvi saulė, padaugėjo pacientų, kurie iki šiol niekuo nesiskundė, tačiau pabuvę tvankiose patalpose patyrė šilumos smūgį. Tad medikai juos gelbsti fiziologinį tirpalą leisdami per lašinę.
„Mes juos vietoje atstatome, atlašiname 1-3 litrai. Būklė pagerėja, sako ačiū ir viso gero. Paprasčiausias gydymas- gerti vandenį. Ne kažkokius limonadus, ne kava, gėrimai. Skysčiai – tai paprasčiausias vanduo", – papasakojo Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja.
Pacientai į ligonines ėmė plūsti jau praėjusią savaitę po karštų dienų. O pastarąjį savaitgalį Santaros klinikų gydytojams teko suktis kaip darbo dieną ir padėti po pusantro šimto ligonių kasdien.
O artimiausiomis dienomis karščiai tik dar labiau stiprės, gali pasiekti ir 35-kis šilumos. Meteorologai pastarąjį mėnesį prilygina vidurvasariui.
„Dabar orai, kurie vyrauja, turėtų būti kur kas vėliau ir yra 4-5 laipsniais aukštesni už daugiametes normas. Įprastinė birželio temperatūra – 15,4, birželio pradžioje dar žemesnė, o dabar vidutinė paros temperatūra yra virš 19 laipsnių. Tikrai turėjome kaitros dienų, temperatūra viršijo 30 laipsnių", – tikino klimatologas Donatas Valiukas.
Virš 30 laipsnių karštis į Lietuvą tolia plūsta įš pietų. Ir jau dabar prognozuojama, kad visas birželis bus šiltesnis už normą. Būtent birželis iki šiol buvo labiausiai atsispyręs klimato kaitai ir pakitęs mažiausiai.
