Panevėžio ir kitų miestų ligoninėse guli daug ligonių, kurie galėtų gydytis namuose. Jie užima ligoninių lovas, nes negauna reikiamos pagalbos poliklinikose, neturi pinigų vaistams arba negauna slaugos, socialinės globos paslaugų. Tokias ligonių kasų jau ne pirmi metai nurodomas vadinamojo nereikalingo gydymo stacionare priežastis patvirtino ir Higienos instituto neseniai paskelbtos pirmą kartą pagal Australijos metodiką atlikto tyrimo išvados. Panevėžio ligoninė.
Tyrimas parodė, kad mūsų šalyje 2012 metais į ligonines be reikalo buvo paguldyta daugiau kaip 110 tūkst. gyventojų. Tai sudarė 16,2 proc. visų hospitalizacijų (neskaičiuojant slaugos, palaikomojo gydymo, reabilitacijos ir dienos stacionaro atvejų).
Kad ligoninėse ne visada gydomi tik sunkūs ligoniai ir taip eikvojami mokesčių mokėtojų pinigai, kalbama jau seniai. Ligonių kasos už tai gydymo įstaigoms kerta per kišenę, pastarosios kasmet pasižada mažinti hospitalizacijos rodiklius, bet situacija iš esmės nesikeičia.
Ligonius tektų rašyti į eilę
Ligoninės neneigia, kad daliai ligonių būtų pakakę ir ambulatorinės pagalbos, tačiau atmeta kaltinimus visus guldančios lengva ranka, kad užsidirbtų daugiau pinigų.
„Jeigu gydome daugiau ligonių, nei numatyta mūsų sutartyje su Ligonių kasa, gauname mažiau pinigų. O gydome visada daugiau, nei buvo sutarta. Tikrai ne kiekvienas į priėmimo skyrių atvykęs žmogus guldomas į stacionarą, tačiau 100 procentų teisingai atrinkti, ką būtina guldyti, ko ne, labai sunku“, – „Sekundei“ teigė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Violeta Smilgienė.
Pasak pavaduotojos, norint laikytis vadinamųjų kvotų, planinius ligonius tektų rašyti į eilę. Žmonėms, kad atsigultų į ligoninę, reikėtų laukti kelias savaites ar dar ilgiau.
V. Smilgienės teigimu, problema ir ta, kad žmonės negali greitai patekti pas šeimos gydytojus, konsultantus, vaistai brangūs, nemažos priemokos. Pavaduotoja pasakojo, jog kai kurie lėtinėmis ligomis sergantys žmonės ligoninėje guli po 5–6 kartus per metus, nes, kaip spėja gydytojai, nevartojo jiems paskirtų vaistų.
„Atsivertus tokių pacientų kompensuojamųjų vaistų knygelę matyti, kad jie nepirko išrašytų medikamentų. Dažnas teisinasi, kad neturėjo iš ko“, – kalbėjo gydytoja.
Anot V. Smilgienės, visuomenės senėjimas, ligų sunkėjimas, nepakankamai gerai išplėtotos slaugos ir globos paslaugos – priežastys, kodėl ligoninių lovos visada užpildytos.
Dažniausia priežastis – diabetas ir jo komplikacijos
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Mekšriūnaitė patvirtino, kad daugiausia išvengiamų hospitalizacijų buvo dėl lėtinių ligų, tiksliau – dėl diabeto ir jo komplikacijų, šiek tiek mažiau – dėl krūtinės anginos, stazinio širdies nepakankamumo, lėtinių obstrukcinių plaučių ligų, hipertenzijos.
Ūmių ligų, dėl kurių žmonės buvo guldomi į ligoninę, nors galėjo gydytis ambulatoriškai, grupėje dominavo ausų, nosies, gerklės ligos ir pielonefritas (inkstų liga).
Daugiausia ligoninėse be būtinos priežasties atsidūrė ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pensinio amžiaus žmonės. Daugiau buvo paguldyta vyrų nei moterų. Vidutinė išvengiamos hospitalizacijos trukmė buvo beveik 8 dienos.
Lietuvoje, skirtingai nei kitose užsienio šalyse, nėra tiksliai apskaičiuota, kiek mokesčių mokėtojų lėšų sunaudojama tokiems ligoniams gydyti. Preliminariais duomenimis, vieno ligonio, kuris galėjo būti gydomas ambulatoriškai, gydymas ligoninėje atsiėjo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Pasak specialistų, dalį lėšų vis tiek būtų reikėję skirti ambulatoriniam gydymui, bet jis būtų buvęs gerokai pigesnis.
„Akivaizdu, kad yra ligų, dėl kurių žmonės galėtų būti gydomi ambulatoriškai, jeigu gerai veiktų ir būtų prieinama ambulatorinė pagalba. Kadangi to nėra, netinkamai gydomos lėtinės ligos paūmėja, sukelia ilgalaikes komplikacijas, negalią, žmones tenka guldyti į stacionarą ir jiems gydyti skirti didžiulius pinigus“, – „Sekundei“ teigė S. Mekšriūnaitė.
Higienos instituto specialistai siūlo pradėti nuolatinę dažniausiai išvengiamų hospitalizacijų stebėseną ir imtis priemonių šią problemą spręsti. Pirmiausia – trumpinti laukimo pas gydytoją laiką, stiprinti pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, gerinti privataus sveikatos draudimo įsigijimo galimybes.
Lenkiame tik baltarusius
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas sako, kad Lietuva pagal hospitalizacijos rodiklį – 20,45 – Europoje yra antroje vietoje po baltarusių. Kitose Europos šalyse iš 100 gyventojų į ligonines per metus paguldoma 14. Tik Vokietijoje šis rodiklis kiek didesnis.
Latvius smarkiai sumažinti guldomų į stacionarą gyventojų skaičių privertė ekonominė krizė. Paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo prašiusiai šaliai šis nurodė 50 procentų sumažinti hospitalizacijos rodiklius ir šitaip taupyti biudžeto lėšas. Tiek mažuose miesteliuose, tiek Rygoje buvo uždarytos, reorganizuotos ligoninės, negalinčios teikti aukšto lygio paslaugų.
Panevėžio savivaldybės hospitalizacijos rodiklis viršija Lietuvos vidurkį, jis siekia 22,66, rajono Savivaldybės – 21,16.
„Į ligonines tikrai guldome per daug. Ligoninės, kad ir ką jos kalbėtų, daugiausia lėšų užsidirba iš stacionarinių paslaugų. Kita vertus, tai – kompleksinė problema ir ją reikia spręsti kompleksiškai: gerinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sudaryti sąlygas žmonėms gauti reikalingas socialines paslaugas“, – mano J. Narbutas.
Jis patikino, kad Ligonių kasa, sudarydama sutartį su gydymo įstaiga 2015 metams, atsižvelgs į jos hospitalizacijos rodiklius, jeigu jie bus labai aukšti, mažins finansavimą.
Inga SMALSKIENĖ
