Spalio 26 dieną vilniečių šeimai, auginančiai 3 mėnesių naujagimį, jam sunegalavus, gydytojo apžiūros ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje teko laukti 6 valandas.
Anot vieno iš tėvų, vaizdas, kurį teko išvysti ligoninėje – pasibaisėtinas: seselėms tekęs krūvis milžiniškas, jos nespėja apžiūrėti net ir karščiuojančių vaikų.
„Žmona pasakojo, kad už durų vaikai ir su bronchitais, su kovidais tikriausiai dūsta, sujudimas. Visur buvo jaučiamas valerijonų kvapas. O valerijoną gerti duoda mamoms, kadangi joms tenka sėdėti ir ilgiau nei po penkias valandas laukiant, kol apžiūrės gydytoja.
<...> Sėdėdami pradėjome galvoti, ką daryti, gal geriau į namus greitąją išsikviesti, kad greičiau patekti pas gydytoją. Bet kiek pačiam teko stovėti aikštelėje (kadangi tėvų į laukiamąjį dėl epidemiologinės situacijos neįleidžia – aut. past.), teko pastebėti, kad ir net su greitąja atvežami vaikai į tą pačią eilę. Tai atrodo, kad jie tik kaip pavėžėjai skaitosi. Buvo gaila žiūrėti, nes toje aikštelėje, kurioje aš laukiau, mes visi tėčiai buvome, laukėme savo žmonų su vaikais. Visi sušąlę, laukia miegodami mašinose ir laukia, kol paleis“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Tomas (vardas redakcijai žinomas – aut. past.)
„Mes ten buvome galbūt apie 20 val. vakare, o išvažiavome prieš 2 val. nakties. Gerai, kad mūsų kūdikis dar nekarščiavo, bet jeigu kažkoks rimtesnis dalykas, per tiek laiko ir numirti gali kūdikis. Tvarka labai prasta, net gaila personalo. Ima pyktis, bet personalas ne prie ko“, – pridūrė jis.
Per šeštadienį ligoninė sulaukė per 100 vaikų
Minėta ligoninė – tai Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrius.
Kaip naujienų portalą informuoja Santaros klinikų komunikacijos atstovė Jolanta Normantienė, spalio 26 dieną į ligoninės priimamąjį pateko arti 100 vaikų, tarp jų ir labai sudėtingų. Ji taip pat pastebi, kad savaitgaliais pacientų srautai kuo toliau, tuo labiau didėja ir gydytojo apžiūros gali tekti laukti dar ilgiau.
Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji vaikų ligų gydytoja Daiva Vaičiūnienė, teigia, kad „pandemija turi įtakos sergamumo padidėjimui, nes vaikams, pradėjus vėl lankyti kolektyvus, o tėvams nebebūnant užsidarius namuose, „grįžo“ visos vaikiškos infekcijos, gana anksti prasidėjo sezoninis virusinių infekcijų pakilimas“.
Jos pastebėjimu, praėjusį sezoną buvę izoliacijoje vaikai dažniau ėmė sirgti jiems būdingomis virusinėmis infekcijomis, nes per karantiną nesirgo ir neįgijo natūralaus imuniteto prieš daugelį vaikams būdingų virusų.
Paciento gydymas ir būklės stebėjimas gali užtrukti iki 24 valandų
J. Normantienė pasakoja, kad šeimai atvykus paciento būklės sunkumo ligonių rūšiavimo postą, slaugytoja per 10 minučių nuo atvykimo įvertina būklę, paskiria būtiniausias gydymo priemones, o jei būklė kelia neaiškumų, ten pat nedelsiant pakviečiamas gydytojas.
„Tolesnis būklės vertinimas, ištyrimas ir pagalba teikiama pagal rūšiavimo metu nustatytą skubumo kategoriją. Jei nustatyta žalia skubumo kategorija, vertinimas, ištyrimas ir pagalba pradedami teikti per 60 min.“, – nurodo ji.
Eilėje gydytojo apžiūros laukiantys pacientai, anot jos, yra nuolat stebimi dirbančių slaugytojų ir būklei pablogėjus gali būti gydytojo apžiūrėti greičiau, paskirti reikiami medikamentai, „dar kartą pamatuoti gyvybiniai parametrai, pakeista skubumo kategorija“.
„Kiek pacientas užtruks Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, priklauso nuo reikiamų atlikti tyrimų, kitų diagnostinių metodų ar gydytojų specialistų konsultacijų trukmės, būtinos stebėsenos ir būklės pokyčių vertinimo. Tai gali užtrukti iki 24 valandų. Ar diagnozei nustatyti ir reikiamam gydymui paskirti reikia skubios gydytojo specialisto konsultacijos, sprendžia pagalbą teikiantis gydytojas.
Kartais vaiko būklę tenka stebėti ilgėliau (vadinamoji stebėjimo paslauga), ir tai gali užtrukti nuo 4 iki 24 val.“, – esamą situaciją paaiškina ji.
Prašo tėvų sąmoningumo
Santaros klinikų komunikacijos atstovė prašo tėvelių sąmoningumo. Tėveliams pastebėjus, kad vaikas sunegaluoja, anot J. Normantienės, nereikėtų vos pakilus temperatūrai, pradėjus šiek tiek kosėti, kartą ar du išvėmus, pradėjus viduriuoti, tuojau pat patiems važiuoti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių ar kviesti greitosios medicinos pagalbą.
„Pirmiausia pravartu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, duoti vaikui gerti skysčių, vaistų nuo temperatūros ir labai atidžiai stebėti jo būklę. Jei būklė negerėja, net ir temperatūrai nukritus, vaikas tampa vangus ar atvirkščiai – ypač neramus, o priežastis neaiški, jei atsiranda dusulys ar kūne ima rastis neblykštančių bėrimų, tuomet reikia kviesti greitosios medicinos pagalbą ar patiems su vaiku vykti į priėmimo – skubios pagalbos skyrių“, – nurodo ji.
Anot jos, vykstant į priėmimo- skubios pagalbos skyrių reikėtų pasiruošti: pasiimti būtiniausių priemonių, šiek tiek užkandžių vaikui.
Taip pat prašoma, kad visuomet tėveliai laiku vykdytų šeimos gydytojo nurodymus, laiku vakcinuotų mažylį: „Jei pacientas atvyko vos sukarščiavęs ir nėra vakcinuotas nuo meningokokinės infekcijos, jam priėmimo-skubios pagalbos skyriaus stebėjimo palatoje gali tekti pabūti stebimam personalo 6-8 valandas, o jei pilnai paskiepytas nuo šios infekcijos, tiek ilgai užtrukti nereikės“,– teigia J. Normantienė.
„Šiuo ypač sudėtingu ir greičiausiai dar pasunkėsiančiu padidėjusio sergamumo sezonu, būkime sąmoningi, padėkime vieni kitiems: vykime į priėmimo- skubios pagalbos skyrių, kai tikrai reikia skubios pagalbos, o ne vien paskirti gerti skysčių ir duoti vaistų nuo temperatūros.
Dažniau konsultuokimės su šeimos gydytojais, laiku skiepykime vaikus, grūdinkime juos, dažniau susirgusius pagirdykime pakankamu skysčių kiekiu ir įduokime į rankas ne planšetę, o pasekime pasaką, panešiokime, pabendraukime“, – patardama priduria vaikų ligų gydytoja Daiva Vaičiūnienė.
