Lina ABROMAVIČIENĖ
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą Šiauliuose sudaryta galimybė išsitirti dėl ŽIV ir AIDS. Moterų asociacija „Deametra“ ligoninei skyrė nemokamų reagentų. Rizikos grupių žmonėms nuo šiol anoniminiai tyrimai dėl ŽIV ir AIDS bus atliekami nemokamai. Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra užfiksuoti 2 136 ŽIV atvejai: 388 moterys ir 1748 vyrai. AIDS iš viso diagnozuota 344 žmonėms, iš kurių 142 mirė.
Galimybė nemokamai tirtis
Dėl ŽIV rekomenduojama išsitirti pirmiausia rizikos grupei priklausantiems asmenims: vartojantiems narkotikus, homoseksualams, asmenims, dažnai keičiantiems lytinius partnerius, besinaudojantiems kosmetologų, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių salonų paslaugomis, benamiams bei turėjusiems nesaugių lytinių santykių asmenims, nerimaujantiems dėl savo sveikatos. Šiemet Šiauliuose užregistruoti 5 naujai užsikrėtusiųjų ŽIV atvejai. Iš jų – 4 vyrai ir viena moteris. Trys iš jų gyvena Šiaulių apskrityje, du – šiauliečiai. Iš viso Respublikinės Šiaulių ligoninės Virusologijos laboratorijoje nuo 1996 metų nustatyti 62 ŽIV atvejai. Per metus Šiaulių mieste ir rajone dėl ŽIV ir AIDS patikrinama apie 3 000 žmonių. Šiuo metu tyrimai atliekami anonimiškai ir nemokamai.
ŽIV staigių požymių neturi
Užsikrėtus ŽIV žmogus daug metų nejaučia jokių būdingų ligai požymių. Respublikinės Šiaulių ligoninės Virusologijos laboratorijos medicinos biologė Rima Safonovienė sako, jog rasta ŽIV infekcija, tai ne mirties nuosprendis. Tai galimybė gauti reikalingų vaistų, kurie prailgina gyvenimo trukmę, pagerina jo kokybę bei apsaugo artimuosius nuo užsikrėtimo. Gydytojai rekomenduoja pasitikrinti dėl ŽIV visoms nėščiosioms. Serganti ŽIV moteris gali užkrėsti savo kūdikį nėštumo ar gimdymo metu, kai kuriais atvejais - maitinant krūtimi. Laiku paskyrus gydymą, kūdikį galima apsaugoti.
Pagal šiuo metu galiojantį „Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą” pats žmogus turi nuspręsti, ar jam tirtis dėl ŽIV.
Norintys anonimiškai išsitirti dėl ŽIV ir AIDS yra kviečiami į Respublikinės Šiaulių ligoninės Virusologijos laboratoriją, kuri yra įsikūrusi II terapijos korpuse. Taip pat nurodytame skyriuje nemokamai išduodamos pažymos, kurių reikalauja mokymo įstaigos, ar yra reikalingos keliaujant į užsienio šalis.
Užsikrėtimo keliai iki šiol nesustabdomi
Pasak R. Safonovienės, dažniausiai ŽIV ir AIDS užsikrečiama dėl nesaugių lytinių santykių, švirkščiamų narkotikų vartojimo, o kai kuriais atvejais nenustatoma, nuo ko žmogus užsikrėtė. Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo užregistruoti 76 nauji ŽIV atvejai, iš kurių 32 užsikrėtė naudodami švirkščiančius narkotikus, 24 – heteroseksualiniu keliu, 13 – homoseksualiniu keliu ir 7 atvejais nebuvo nustatyta, kaip asmuo užsikrėtė.
„Kol kas labai mažai sulaukiame žmonių, kurie ateitų išsitirti savo iniciatyva. Pastaruoju metu sulaukėme vos dviejų studentų ir dviejų benamių, kurie panoro atlikti tyrimus dėl ŽIV ir AIDS“, - sako R. Safonovienė. Šių žmonių rezultatai buvo neigiami, tačiau jei po greitojo tyrimo atsakymas gaunamas teigiamas, žmogus nukreipiamas toliau detalesniam tyrimui. Tada jau anonimiškumas išnyksta, tačiau gydytojai sako, jog svarbiau sveikata nei nepagrįstos baimės. Sergantys ŽIV žmonės iš karto nėra gydomi. Gydymas yra pradedamas taikyti tam tikroje stadijoje, tačiau iki tol pacientas yra stebimas, privalo reguliariai lankytis pas gydytojus.
Šiuo metu Lietuvoje 291 asmuo, sergantis ŽIV ar AIDS, gauna nemokamą gydymą.
„Kai žmogus sužino, kad jis yra užsikrėtęs ŽIV ar AIDS, jis iš karto nesiryžta tolimesniems tyrimams, nes žinia šokiruoja. Tie, kurie baiminasi, kad sužinos, anksčiau ar vėliau į ligoninę sugrįžta. Nesigydant, jau po 2-3 metų pasirodo pirmieji ligos požymiai“, - sako medicinos biologė.
Gydant atitolina mirtį
Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas, gydantis sergančiuosius AIDS, sako, kad pasitaiko sergančiųjų nuo 12 iki 70 metų, nes užsikrėsti galima net ir per mamos pieną. „Mirties atvejų galima išvengti. Tačiau ligos, kurios negydomos, kartais tampa nebevaldomos. Svarbu, kad pats žmogus norėtų gydytis. Tie, kurie gydosi, jie normaliai gyvena: dirba, mokosi, poilsiauja. Gyventojai turėtų žinoti, kad dažniau mirštama ne nuo AIDS, o nuo infarkto, insulto ar kitų ligų“, - pabrėžia gydytojas A. Kaušas.
Gali gydymo prireikti tik po 5 ar 7 metų, nes kontroliuojamai ligai neleidžiama įsisiautėti. Tačiau jei žmogus nežino, kad serga, gali laukti ir liūdnesnės pasekmės. „Kai jau pasireiškia ūmūs simptomai, žmogus jaučiasi taip, tarytum sirgtų gripu ar plaučių uždegimu. Specifinių ŽIV ir AIDS simptomų nėra“, - sako A. Kaušas.
