Šeštadienį pasaulyje buvo minima Autizmo diena. Autizmas - ne liga. Tai tik vaiko vystymosi sutrikimas. Išaugę tokie žmonės gali kuo puikiausiai gyventi, bendrauti, kurti, dirbti. Kiek įžymybių turėjo tokį sutrikimą?! Autizmo dienos išvakarėse beveik per visus Lietuvos televizijos kanalus buvo kalbama apie šį sutrikimą, aiškinama, kokie autizmo požymiai, kur kreiptis, kaip elgtis. Pagrindinis dalykas, kurį visi akcentavo, - svarbiausią vaidmenį anksčiausiai nustatant šį vaiko vystymosi sutrikimą atlieka tėvai. Bet palaukite, juk jie ne specialistai. Deja, šie diagnozę konstatuoja dažnai dorai nė nepažvelgę į vaiką. Pamenu, kaip susirūpinau, kai draugių dvimečiai vaikai laisviausiai čiauškėjo, o mano tokio pat amžiaus sūnus tarė vos kelis žodžius. Todėl kreipiausi būtent į vaiko raidos sutrikimų specialistę. Ir išgirdau diagnozę - autizmas. Tokią išvadą daktarė padarė tik dėl to, kad mano vaikas nežiūrėjo į ją, o visą valandą žaidė su būtent jos duotomis mašinytėmis ir kaladėlėmis. Norėdama įrodyti diagnozę, daktarė man įbruko knygelę, kaip atpažinti autizmo požymius. Namie išstudijavau ją visą. Pasirodo, kad sveikų vaikų apskritai nėra. Knygoje išvardyti sutrikimo požymiai vienas kitam prieštaravo. Jei vaikas aktyvus - jis autistas. Jei pasyvus - jis autistas. Klausosi muzikos - autistas. Nesiklauso muzikos - taip pat autistas. Nežiūri į akis - autistas. Spokso į akis - taip pat. Tyrinėja tapetų ar kilimo raštus - autistas. Netyrinėja jų - turi sutrikimų. Šį simptomų sąrašą galima tęsti iki begalybės.
Kas čia per absurdas? Kam pseudogydytojai įžūliausiai ieško ligų sveikuose vaikuose? Gal todėl, kad iš to galima puikiausiai užsidirbti. Juk nuo autizmo nėra vaistų (nes tai ne liga), tačiau susirūpinusiems tėvams brukamos brangios konsultacijos, “autizmą gydantys" žaislai, nemokšiškos metodikos ir t. t. Todėl raginu visus tėvelius - netikėkite beatodairiškai viskuo, ką jums suokia gydytojai. Mūsų vaikai - patys nuostabiausi.
JULIJA, VILNIUS
