Žmonių, gyvenančių su galimai mirtina liga, nuo 1980-ųjų padaugėjo keturis kartus. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), šis skaičius jau pasiekė 400 milijonų. Pasaulyje vien 2012 metais nuo diabeto mirė 1,5 milijono žmonių, o per didelis gliukozės kiekis kraujyje yra atsakingas už dar 2,2 milijono mirčių.
Pirmajame duomenis iš viso pasaulio pateikiančiame raporte apie diabetą PSO tvirtina, kad „siekiant kovoti su šia liga, kasmet pareikalaujančia 827 milijardų dolerių sergančiųjų priežiūrai ir vaistams, atsakomybę turi prisiimti ir valdantieji, ir visuomenė“.
Kas yra diabetas?
Cukrinis diabetas yra chroniška liga, kurią nulemia organizmo negebėjimas gaminti pakankamai insulino, reikalingo reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Didesnis nei reikia gliukozės kiekis kraujyje gali pakenkti širdžiai, kraujagyslėms, akims, inkstams ir nervams. Tuo tarpu dėl per mažo gliukozės kiekio kraujyje gali būti prarandama sąmonė, ištikti priepuolis.
Pirmojo tipo diabetu sergantiems asmenims tam, kad išgyventų, būtinos kasdienės insulino dozės.
Antrojo tipo diabetas, kylantis dėl to, kad organizmas neefektyviai naudoja insuliną, yra kur dažnesnis ir nulemiamas gyvenimo būdo bei genetinių ir metabolinių faktorių.
Sutrikusi gliukozės tolerancija arba sutrikusi glikemija nevalgius reiškia padidėjusį gliukozės kiekį, kuris dar nepasiekė diabeto lygio, tačiau padidina širdies smūgio ir insulto tikimybę.
Be to besilaukiančios moterys gali susirgti gestaciniu diabetu, dėl kurio padidėja komplikacijų rizija ir tikimybė, kad gali išsivystyti antrojo tipo diabetas.
Kodėl daugėja diabetu sergančių žmonių?
PSO tvirtina, kad nuo 1980-ųjų iki 2014-ųjų, diabetu sergančių suaugusiųjų skaičius padidėjo nuo 108 iki 422 milijonų. Toks padidėjimas, tyrimo duomenimis, atspindi faktą, kad „visame pasaulyje daugėja nutukusių arba antsvorį turinčių asmenų“.
Pagrindiniai PSO paaiškinimai, kodėl daugėja diabetu sergančių asmenų:
2010 metais beveik ketvirtadalis suaugusiųjų (asmenų, kurie yra vyresni nei 18 metų) yra vertinami kaip „nepakankamai aktyvūs“.
Dar prastesnė yra paauglių statistika. Nepakankamai aktyviais laikomi 78 pocentai paauglių vaikinų ir 84 procentai paauglių merginų.
2014 metais beveik vienas iš keturių suaugusiųjų turėjo ansvorio, o vienas iš dešimties buvo laikomas nutukusiu.
Kurios valstybės yra labiausiai paveiktos?
„Diabetas labiausiai paplitęs tarp valstybių, priskiriamų žemų ir vidutinių pajamų kategorijai“, - rašoma raporte. Labiausiai sergančiųjų diabetu padaugėjo Afrikos, Pietrytinės Azijos, Rytiniuose Viduržiemio jūros ir Vakariniame Ramiojo vandenyno regionuose. Šia liga šiose teritorijose dabar serga apie 13,7 procentai visų gyventojų.
Per tris dešimtmečius padidėjo ir mirtingumas nuo per didelio gliukozės kiekio kraujyje – labiausiai paveikti Afrikos, Rytinis Viduržiemio jūros ir Pietrytinės Azijos regionai.
Ką galima padaryti?
Kai kurie antrojo tipo diabetą nulemiantys faktoriai – tokie kaip genetika, etniškumas ir amžius – negali būti pakeisti. Tačiau pastangos sureguliuoti mitybą ir fizinį aktyvumą gali padėti apsaugoti arba bent atitolinti susirgimą antrojo tipo diabetu tiems asmenims, kuriems yra nustatoma didelė rizika“, - tvirtina PSO.
Tvirtinama, kad valstybinis sektoius turi „sistemiškai vertinti prekybos, žemės ūkio, finansų, transporto, išsilavinimo ir net miestų planavimo politikų poveikį žmonių sveikatai. Turi būti pripažinta, kad sveikata labai priklausomo nuo pasirinktos politikos šioje ir kitose sferose“.
PSO siūlo, kad, pavyzdžiui, miestų planavimas galėtų būti vykdomas siekiant paskatinti fizinį aktyvumą – nemotorizuoto transporto tinklas turėtų būti patogus ir saugus. O štai mokesčiai galėtų būti pakelti gėrimams su daug cukraus – tai padėtų mažinti jų vartojimą.
Daug reikšmės turi ir tai, kada liga yra diagnozuojama - jei stadija tik pradinė, pavojingų padarinių dar būna galima išvengti.
