Inga Karpavičiūtė
Nevalomose ar prastai valomose daugiabučių namų laiptinėse žmogaus sveikatai pavojingų bakterijų ir pelėsinių grybų skaičius dešimtis kartų didesnis, nei periodiškai valomose bendrojo naudojimo patalpose. Tai atskleidė tyrimas, kurį atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Aptiktas auksinis stafilokokas
„Nešvariose laiptinėse mikrobiologai aptiko ne tik įvairias kvėpavimo takų ligas ar alergijas galinčių sukelti nešvarumų. Vienoje laiptinėje jie aptiko net ypač pavojingo – odos, plaučių, sąnarių ir net širdies ligas galinčio sukelti auksinio stafilokoko bakterijų. Šią bakteriją kraujas gali nunešti į bent kurį organą. Mažiems vaikams ir žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė, dėl to gali kilti labai rimtų sveikatos problemų“, – pasakoja mikrobiologinį tyrimą inicijavusios UAB „Mano būstas” Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.
Jis sako suprantantis, kad gyventojai stengiasi taupyti ir dėl to kartais atsisako kvalifikuotas valymo paslaugas teikiančių įmonių paslaugų, o vietoje jų tvarkosi patys arba pasamdo kokią „bobutę”. Tačiau tyrimo rezultatai patvirtino, kad švaros sąskaita „sutaupytas vienas kitas litas vėliau gali kainuoti prarastą sveikatą”, primena jis.
A.Kubilius pasakoja, kad mikrobiologai ištyrė 10 daugiabučių namų laiptinių skirtinguose Vilniaus rajonuose. Dalis jų buvo profesionaliai valomos nuolat, kitos retkarčiais – dažniausiai tai daro patys gyventojai, paprasčiausiai sušluodami smėlio ir purvo likučius. Trečios laiptinės šluotražiu perbraukiamos vos kelis kartus per metus, o į kai kurias net įeiti nemalonu – voratinkliai visuose kampuose kabo.
„Žinoma, viena kita bakterija buvo aptikta ir pavyzdingai prižiūrimose laiptinėse, tačiau prastai valomose jų dešimt kartų daugiau. Pavyzdžiui, ant tvarkingos laiptinės įėjimo durų aptiktoje bakterijų kolonijoje buvo aptikta 140 vienetų bakterijų, o apleistose – daugiau kaip 1300”, – pasakoja apie du penktadalius Vilniaus daugiabučių prižiūrinčios įmonės vadovas A. Kubilius.
Pasak jo, mažiausia tvarkos ir daugiausia bėdų yra bendrabučiuose ir socialiniuose būstuose – ten, kur gyventojams dažniausiai nerūpi, kokioje aplinkoje jie gyvena.
„Daugkartinio skudurėlio” nepakanka
„Valymas valymui nelygu. Svarbu, kaip laiptinė valoma – ar tai atliekama profesionaliai, ar ją valo kokia nors pasamdyta moteriškė, kuri su „daugkartinio naudojimo” skudurėliu paprasčiausiai nubraukia dulkes”, – sako aplinkos ir teritorijų priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „Mano aplinka” direktorius Mindaugas Strigockis.
Jo teigimu, padėtis nekokybiškai valomoje laiptinėje nedaug skiriasi nuo padėties visai nevalomoje, o pagrindinė taisyklė – valyti laiptines reikia periodiškai ir ne mažiau kaip du kartus per savaitę.
„Klaidinga manyti, kad išvengti ligų sukėlėjų padės paprastas šepetys. Gal laiptinė ir atrodys švari, bet tai dar nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Jeigu norime, kad laiptinėse būtų išlaikytos higienos normos, vien tik šluotos ir sauso skuduro tikrai nepakanka. Valyti reikia drėgnai, o nešvarumus surinkti. Jeigu tik pašluosite – paprasčiausiai „sukelsite” bakterijas, bet jų neatsikratysite. Jų liks ir ant įėjimo durų, ir ant turėklų, ir ant radiatorių, ir net ant jūsų buto durų”, – aiškina M. Strigockis.
Tiems, kurie tvarko savo laiptines patys, jis pataria naudoti dezinfekcines medžiagas ir specialius ploviklius, nes iš parankinių priemonių didelės naudos nebus. Ragindamas gyventojus labiau rūpintis bendrų patalpų švara, M. Strigockis primena, kad jei kuris nors gyventojas sunkiai susirgtų, užsikrėtęs nuo laiptinėje tarpstančių bakterijų, o ją valo privačiai pasamdyta bobutė, „būtų sunku pasiekti, kad ji už tai atsakytų”.
