Pagrindiniam kompanijos „Evrochim“, kuri valdo Lietuvos trąšų gamybos fabrika „Lifosa“ savininkui Andrejui Melničenkai netrukus Rusijoje gali būti iškelta baudžiamoji byla.
A. Melničenka pastaruoju metu Rusijoje turi rimtų problemų. Jis, kaip ir ilgiems metams įkalintas Michailas Chodorkovskis, kaltinamas nesumokėjęs milijardo į valstybės iždą. Rusijos oligarchas valdžios nemalonę užsitraukė ir dėl „Evrochim“ ekologinės avarijos Tuapsėje, dėl to kyla grėsmė 2014 metų žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje – jos gali būti atšauktos. Tamsi praeitis „Evrochim“ generalinio direktoriaus Dmitrijaus Steržniovo interviu laikraščiui „Vedomosti“ sukėlė didelį sąmyšį agrochemijos rinkoje.
Turint galvoje nesibaigiantį korporacijų karą Rusijos agrochemijos rinkoje, viešas kompanijos vadovų, įtrauktų į šį konfliktą, pareiškimas yra gana svarbus.
„Evrochim“ vadovas papasakojo apie savo jaunystę, kai susipažino su būsimaisiais partneriais. Jis paminėjo, kad mokėsi su pagrindiniu „Evrochim“ akcininku Maskvos valstybiniame universitete, bet dviem kursais aukščiau. Pasak „The Moscow Post“, jau tuomet A. Melničenka, kaip ir vyresnieji mokslo draugai, išgarsėjo dalyvaudamas kriminaliniuose skandaluose.
Pasak žiniasklaidos, A. Melničenka ir jo bičiuliai pradėjo nuo paprastos „farcovkės“, o tai net Sovietų Sąjungos gyvavimo vėlyvuoju laikotarpiu nelabai atitiko įstatymų. Vėliau D. Steržniovas, A. Melničenka, Jevgenijus Yščenka ir Michailas Kuznecovas perėjo prie prekybos valiuta. Nuo to, tiesą sakant, ir prasidėjo jų finansinė veikla.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, kriminaliniai D. Steržniovo kolegų gabumai atsiskleidė ne tik praėjusio amžiaus „vargingo“ paskutinio dešimtmečio pradžioje, bet ir „stabilaus“ pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigoje. Bemaž visą šį laiką D. Steržniovas verslą kūrė išvien su A. Melničenka. Todėl nieko nuostabaus, kad „Evrochim“ taip pat supa kriminaliniai skandalai.
Kenkia gamtai
Interviu D. Steržniovas didelį dėmesį skiria „Evrochim“ išėjimui į Europos platybes: „Didžiausia rinka – Prancūzija ir Vokietija. Mes iš BASF nupirkome Antverpene gamyklą, kuri yra kaip tik tarp tų šalių. Tai yra galimybė mums tapti kompanija, pateisinančia pavadinimą „Evrochim“, o ne „Azijachim“. Pasak leidinio, Europos rinkai svarbu ne tik žaliavos tiekimo galimybės, bet ir šio proceso ekologinio saugumo užtikrinimas. O dėl ekologijos „Evrochim“ visada turėjo rimtų bėdų. Pavyzdžiui, Rusijoje ekologai ir vietos gyventojai ne sykį rengė mitingus prieš „Evrochim“ priklausančio Tuapsės balkerių (specializuotų laivų biriems produktams gabenti) terminalo paleidimą.
Juk, kaip įsitikinę vietos gyventojai, šio terminalo teršalai daro nepataisomą žalą unikalioms Juodosios jūros pakrantės ekosistemoms. Informacija apie ekologų protestus Tuapsėje pasiekė RF prezidentą Dmitrijų Medvedevą ir jis 2011 metų vasarą įsakė sustabdyti mazuto terminalo paleidimą Novorosijske bei bendrovės „Evrochim“ trąšų krovos terminalo paleidimą Tuapsėje.
„Evrochim“ Kazachstane Interviu D. Steržniovas papasakojo apie kompanijos bendrus projektus su Kazachstanu. Tačiau Kazachstane „Evrochim“ jau susidūrė su tomis pačiomis problemomis kaip Rusijoje – vietos gyventojai reiškia nepasitenkinimą. Įširdę Kazachstano gyventojai, nepatenkinti artėjančia „Evrochim“ ekspansija, parašė atvirą laišką Kazachstano Respublikos prezidentui Nursultanui Nazarbajevui ir pranešė apie „Evrochim“ savininko A. Melničenkos bei Kazachstano prezidento administracijos vadovo Vladimiro Školniko nusikalstamą susitarimą. Štai kaip patys kazachai aprašo „Evrochim“ vadovybės „klastingą kėslą“: „Kazachstane visi kalba, kad Vladimiras Školnikas slepia rusų bajaus, oligarcho, turinčio tamsią praeitį, planus. Tai A. Melničenka, kuris nori ekonomiškai pavergti visą Kazachstaną... A. Melničenka nori statyti Kazachstane mineralinių trąšų gamyklą. Padedant ir pridengiant V. Školnikui, A. Melničenkos kompanijos jau gavo teisę eksploatuoti mūsų, kazachų, fosforo telkinius – „Araltobė“, „Kiesiktobė“ ir „Gimielfarbskojė“ – atseit kad būtų garantuoti ištekliai šiam projektui. Bet vien fosforas jau negali pasotinti V. Školniko ir A. Melničenkos. Kad daugiau uždirbtų iš trąšų, jiems reikia pasirašyti Kazachstano dujų tiekimo lengvatinėmis kainomis sutartį. O mokesčiai į Kazachstano iždą nepateks, juk „Evrochim“ yra Rusijos kompanija. Vadinasi, jie nori visos pramonės šakos, kad galėtų dar labiau pripildyti savo pinigines?“ Kalbama, po darbininkų sukilimo Kazachstano Žanaozeno provincijoje N. Nazarbajevas nusprendė atsisakyti bendro projekto su „Evrochim“, kad nebūtų naujų neramumų.
Nusikaltimų aidas
A. Melničenką su Sibiro anglies ir energetikos kompanija (SUEK) sieja nemažai kriminalinių skandalų. Žiniasklaida rašo, kad A. Melničenka beveik plėšiko metodais įgydavo aktyvų Sibiro anglies ir energetikos kompanijai. Štai 2002 metais jai priklausanti Krasnojarsko anglies kompanija (KUK) pardavė trijų anglies karjerų akcijas firmoms, kurias kontroliuoja ta pati SUEK. Kaip apskaičiavo Rusijos mokesčių tarnyba, nebuvo sumokėta daugiau kaip 1 mlrd. rublių šio sandorio mokesčio. Dėl šio fakto VRM iškėlė baudžiamąją bylą, vėliau buvo atlikta serija kratų.
A. Melničenkos vardas RF taip pat figūruoja keliuose garsiuose kriminaliniuose skandaluose. Teigiama, kad jis buvo įsipainiojęs į sąlyginai neseną skandalą, susijusį su komercinio banko „Konversbank“ valdybos pirmininko Aleksandro Antonovo ir jo apsaugininko Aleksandro Komarovo užsakomąja žmogžudyste. Tačiau realiai A. Melničenka gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už finansines machinacijas. Už tai, kad kontroliuojanti bendrovė išpirko dalį savo vertybinių popierių iš pagrindinio akcininko. A. Melničenka įpiršo „Evrochim“ jos pačios akcijas. Spėjama, kad šie pinigai nukeliavo A. Melničenkai gelbėti – kad būtų galima išpirkti jo partnerio dalį SUEK. Rusijoje už tyčinį kompanijų privedimą prie bankroto ir turto išpardavimą numatyti ilgi metai belangėje.
Pasak „The Moscow Post“, atrodo, A. Melničenkai ir D. Steržniovui jau seniai laikas pirkti bilietus į Londoną – tik į vieną pusę...
FAKTAI: „Evrochim“ rezultatai 2011 metų trečiąjį ketvirtį „Evrochim“ grynasis pelnas sumažėjo 29 proc. – nuo 4,8 mlrd. Rb 2010 m. trečiajame ketvirtyje iki 3,4 mlrd. Rb 2011 m. trečiajame ketvirtyje. 2009 metais kompanijos pajamos pagal IFRS 2009 metais sumažėjo 73,6 mlrd. Rb (2008 metais – 112 mlrd. Rb), grynasis pelnas – 11,1 mlrd. Rb (27,9 mlrd. Rb), EBITDA – 16,5 mlrd. Rb (44,3 mlrd. Rb).Straipsnio puslapiai:
Leonas Grybauskas
