Turto grąžinimą religinėms bendruomenėms lemsiančio įstatymo rengimas įstrigo dėl nesibaigiančių vaidų tarp Lietuvos žydų. Savo dalies panoro ir pasaulinė žydų organizacija.
Pasak dienraščio "Lietuvos žinios", Lietuvos žydų turtas masina ir jų užtarėjus iš pasaulinių organizacijų. Šis interesas ir vietos bendruomenių konfliktai sužlugdė planus dar praėjusį rudenį Seime pataisyti Religinių bendrijų teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą.
Teisingumo ministerija ir Vyriausybė sieks pateikti projektą bent jau per Seimo pavasario sesiją. Derybose dalyvaujantys Lietuvos žydai mėgina negirdomis nuleisti autoritetingų Amerikos žydų užuominas, kad kompensacijas derėtų pasidalyti ir su jais.
Anot dienraščio, mažesnę įtaką turinčių judėjų religinių bendrijų atstovai skambina pavojaus varpais, kad Lietuvoje turintis likti turtas ir piniginės kompensacijos bus "išplautos" per specialiai įsteigtą Lietuvos žydų paveldo fondą.
Pasidomėjus, kodėl neįvykdyti ketinimai dar praėjusių metų Seimo rudens sesijoje pakoreguoti įstatymą, be kurio neįmanoma pradėti daug aistrų keliančio turto grąžinimo, Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas paaiškino, kad užtruko projekto derinimas su vietos bendrijomis, pasaulinėmis organizacijomis ir JAV ambasada.
"Reikia pripažinti, kad visiško sutarimo nėra. Vargu ar verta jo tikėtis, bet būtina siekti aiškesnio kompromiso. Ieškome būdų, kaip užtikrinti kuo teisingesnes dalybas", - teigė valstybės sekretorius. Jis vylėsi, kad pavyks projektą suderinti iki balandžio vidurio.
Tuo tarpu Kauno religinės žydų bendruomenės reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas piktinosi, kad visa kaltė verčiama žydų vidaus konfliktams. Jo manymu, Teisingumo ministerija mėgina prastumti ne Lietuvai, o įtakingiems Amerikos žydams naudingą įstatymo projektą.
