Lietuvos žiedinių lenktynių čempionato etapas Estijoje atvykstančius, kuomet prasidėjo registracija, pasitiko gražiu oru ir mielai šviečiančia saule iki pat vakaro. Net ir tai, kad Andru (šalia Parnu) esanti trasa – visai pajūrio zona ir vėjelis nežada visa laiką būti mielas, nuotaikos trasoje ir serviso zonoje buvo puikios: po truputį rinkosi dalyviai nuo mūsų lietuvaičių, ketinančių dalyvauti Lietuvos žiedinių lenktynių įskaitiniame etape iki „Formula Renault 1.6“ ar „Kumho Chalange“, kuriuose važiavo ir puikiai pasirodė jaunasis lietuvių lenktynininkas Airidas Šiaurys. Svarbu būtų nepamiršti, kad lietuvaičiai važiavo kartu su „Baltic Open“: tik kai kurie jų dalyvavimo abiejuose važiavimuose, kiti – tik Lietuvos čempionate save klasėje.
Taigi, turėjome daugiau kaip 10 dalyvių bendrai važiuojančių „Baltic Open“ čempionate kartu su Lietuvos žiedinių lenktynių įskaita. Tačiau ganėtinai nedidelis skaičius dalyvių dar nieko nesako apie tai, ar buvo adrenalino, gražių vaizdų, avarijų ir kovos nuo pirmos treniruočių akimirkos iki antrųjų važiavimų šeštadienio vakarą. Permainingi orai, gedimai koregavo įskaitinių važiavimų, kvalifikacijų ir treniruočių metu apvažiuojamų ratų laiką. Prapliupęs lietus kvalifikacijos metu vertė netikėtai keisti padangas, ir po treniruočių su visai lietui nepritaikytomis padangomis, kvalifikacinių važiavimų metu sportininkai gavo tiek išbandyti savo automobilius lietaus metu Estijoje, tiek atliko pirmąsias treniruotes su lietui skirtomis padangomis. Ne vienas lietuvaičių Estijos trasą išbandė pirmąjį kartą. Kai kuriems sekėsi visai įdomiai: jau ketvirtadienį Eidmantas Nekrošius išvažiavo į namus. Ir ne ilsėtis, o pasikeisti automobilio: netikėti gedimai privertė lenktynininką pakoreguoti planus. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera kitam sportininkui, Dainiui Matijošaičiui. Šiam Eidmanto Nekrošiaus padovanoti (sunku būtų šioje situacijoje sakyti „paskolinti“) stabdžiai leido ne tik išvažiuoti į trasą, bet ir grįžti su taure. Buvo ir netikėtų nesklandumų, kuomet dėl tam tikrų niuansų šie du lenktynininkai savo automobiliais prisiglaudė šonais. Džiugu, kad tos bolidų traumos neprivertė nei vieno iš jų nutraukti varžybų.
Na ir šiek tiek skaičių: oro įtaka labiausiai matosi žvelgiant į turimus treniruočių ir kvalifikacinių važiavimų rezultatus. „Baltic Open“ lyderis Tom Soomer su už akių užsikabinančiu BMW treniruočių metu ratą įveikė per 01.19.284, kai, tuo tarpu, kvalifikacinių važiavimų metu greičiausiai įveiktas ratas buvo per 1.29.652 minutės. Vėliau vienu lyderių tapusio D.Matijošaičio su tik antrą kartą lenktynėse dalyvaujančia Honda laikas skyrėsi 9 sekundėmis, nors jis ir buvo pasikeitęs padangas. Daug kas slydo, nematė trasų ar kaip tik, važiavo geriau, nei kad sausa trasa: taip nutiko ir E.Ugenskui, po kurios pertraukos grįžusiam į lenktynes ir atsisėdusiam ne už pamėgto galu varomo BMW, bet už Honda Type-R vairo. Daugelis ne tik mokėsi trasą, kuri tikrai atrodė apgaulinga, bet ir pratinosi prie automobilių krečiamų pokštų.
Belieka pridurti, kad Andru trasai galvą turėtų lenkti Kačerginės Nemuno žiedo asfaltas ir trasos šonai. Andru trasoje net ir išslystantys ir „saulutes“ nupiešiantys ne savo noru Formula Renault bolidai į trasą sugebėdavo grįžti patys, kai, tuo tarpu, Lietuvoj būtų pasibaigę kur kas skaudžiau. Ne vieną šimtą arklio galios po kapotais Estijojos trasoje varinėjantys lenktynininkai, turbūt, nenoriai grįš į Kauno trasą. Ir nėra ką kaltinti: juk smagu spaudžiant akseleratoriaus pedalą ir murkiant sportinio bolido varikliui vos ne girdėti savo paties širdies plakimą: ir visai ne dėl to, kad varikliai dirbtų tyliai. Tiesiog trasos lygumas leidžia mėgautis kiekvienu posūkiu ar trasos metru.
Dar kartą sveikiname Dainių Matijošaitį, užėmusį trečiąją vietą „Baltic Open“ čempionate ir užėmusiam pirmąją vietą Lietuvos važiavimų bendroje lenktynių įskaitoje.
