Mes, LŽSP steigiamojo suvažiavimo dalyviai ir svečiai, kreipiamės į Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos Federacijos vyriausybes norėdami paklausti, kiek dar černobylių ar fukušimų prireiks, kad suvoktumėme, jog branduolinės energetikos grėsmė yra iš anksto užprogramuota, reali ir sukelia ilgalaikius padarinius? Ar pasaulį sudrebinusios Chalk River'io, Majak'o, Three Mile Island'o, Černobylio ir pagaliau Fukušimos tragedijos dar neįtikino mūsų, kad atominės elektrinės nesiskiria nuo branduolinių užtaisų, ir yra patys pavojingiausi žmogaus rankų kūriniai pasaulyje ? Gal jau tikrai GANA ?
Apgailestaujame, kad politikų atmintis tokia „trumpa“. Juk tik prieš 25 metus nugriaudėjo liūdnai pagarsėjęs Černobylis, bet akivaizdu, kad iš to nepasimokėme. Dar neseniai pramonininkai vaidino atominės energetikos “renesansą", o valstybių vadai žaidė geopolitinį pokerį ir šalia labiausiai pasaulyje radioaktyvios Baltijos jūros užprogramavo tris naujus branduolinius „užtaisus“.
Mus stebina mūsų ir kaimyninių šalių vyriausybių siekis įvelti savo šalis į abejotinus, prieštaringus ir ekonomiškai nepagrįstus branduolinius projektus ir taip pasmerkti kelias ateities kartas gyventi radiacijos baimėje, lyg ant parako statinės.
Mes prieštaraujame tokiems atominės energetikos plėtros planams. Pastarųjų dienų tragedija dar kartą pademonstravo lobistų liaupsinamos branduolinės energetikos „saugumą“. Manome, kad atėjo laikas iš naujo įvertinti atominės energetikos plėtrą ir pasakyti griežtą NE branduolinei „šizofrenijai“.
Esame tikri, kad atominės elektrinės mūsų šalims sukels daugiau problemų, nei duos naudos ir anksčiau ar vėliau baigsis tragedija. Primename kad:
Branduoliniai reaktoriai kelia pavojų. Statistiniais duomenimis nuo 1952 metų juose kasmet įvyksta avarijos, gaisrai, sprogimai, radioaktyvi tarša, visa tai lydi mirtys ir susirgimai; Pasaulyje nėra saugaus ir patikimo panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų tvarkymo, nukenksminimo bei laidojimo būdo. Atominių elektrinių atliekos išlieka pavojingos dešimtis tūkstančių metų, ir ateities kartoms užkrauna naštą bei atsakomybę jas tvarkyti;Atominė energetika yra vienas brangiausių, mažiausiai ekonomiškai pagrįstų energijos gamybos būdų ir visame pasaulyje yra subsidijuojama. Neabejotina, kad dėl aktyvaus branduolinės pramonės lobizmo ir politinių motyvų didelę branduolinio projekto išlaidų dalį sudaro „užslėptieji kaštai“;Atominė energetika nepadeda spręsti klimato kaitos problemų. Visame branduoliniame cikle – pradedant urano rūdos išgavimu ir baigiant radioaktyvių atliekų tvarkymu – išsiskiria ne mažiau šiltnamio dujų nei deginant iškastinį kurą;Atominės elektrinės centralizuoja elektros energijos generavimą. Todėl išlieka ilgi elektros energijos perdavimo atstumai, lydimi didelių nuostolių, sumažėja elektros tinklo stabilumas nuo generacijos šaltinio nutolusiose vietovėse, ribojama atsinaujinančios energetikos plėtra, neskatinamas „išmaniųjų“ tinklų vystymas;Branduolinių projektų eskalavimas kelia įtampą ir nesantaiką tarp kaimyninių šalių, skatina nesveiką konkurenciją dominuoti rinkoje, geopolitiškai išnaudoti energetinius išteklius;Branduolinės elektrinės gamina tik elektros energiją, tuo tarpu naujos biomasės deginimu pagrįstos koogeneracijos technologijos leidžia saugiai ir ekonomiškai gaminti ir elektros energiją, ir šilumą vienu metu;
Jausdami atsakomybę už galimus branduolinių avarijų padarinius ir atsižvelgdami į neigiamų veiksnių atominiuose projektuose dominavimą, reikalaujame, kad Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos Federacijos vyriausybės atsisakytų planų statyti atomines jėgaines Michailiškių kaimelyje, Astravo rajone (50 km nuo Vilniaus), Visagine ir Kaliningrado srityje, netoli Nemano (Ragainės).
Vietoje nesaugių ir ekonomiškai abejotinų atominių elektrinių siūlome skatinti sparčią darnios energetikos plėtrą. Baltijos regiono šalims yra puiki galimybė apsirūpinti energijos poreikiais, įgyvendinant saugius, aplinkai ir žmogui draugiškus energetikos projektus, panaudojant vietinius energetinius išteklius, pritraukiant investicijas, neišleidžiant pinigų kurui, kuriant naujas darbo vietas, užtikrinant energetinę ir politinę nepriklausomybę. Esame įsitikinę, kad pasaulio energetikos ateitis yra energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, taip pat spartus atsinaujinančios energetikos vystymas ir racionalus energijos poreikio valdymas.
Mes kreipėmės į ES Žaliųjų partijas, kad jos Europos Parlamente inicijuotų šios problemos svarstymą. Savo ruožtu, esame pasirengę veikti visomis teisėtomis (įskaitant Referendumo dėl Lietuvos energetinės ateities inicijavimą) priemonėmis ir būdais, kad šie projektai nebūtų realizuoti.
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos vardu:
LŽSP pirmininkas Juozas Dautartas, LŽSP Valdybos nariai Iveta Balčiūnienė, Albinas Morkūnas, Saulius Lapienis, Saulius Pikšrys, Gintaras Saldžiūnas.
