Amerikos Fizikos instituto leidžiamas mokslo žurnalas „Applied Physics Letters“ rugsėjo 26 d. numerio (vol. 99, 13) viršelį paskyrė grupės lietuvių fizikų ir jų kolegų iš Vokietijos straipsniui.
Tai, kad prestižinis taikomosios fizikos žurnalas savo viršelį skirtų Lietuvos mokslininkų tyrimui pristatyti – nedažnas įvykis. Pakomentuoti šią Lino Minkevičiaus, Vinco Tamošiūno, Irmanto Kašalyno, Daliaus Seliutos, Gintaro Valušio, Alvydo Lisausko, Sebastiano Boppelo, Hartmuto G. Roskos ir Klauso Köhlerio publikaciją „Balsas.lt“ paprašė šio straipsnio bendraautoriaus, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Terahercinės fotonikos laboratorijos vadovo, vyriausiojo mokslo darbuotojo, VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesoriaus habil. dr. Gintaro Valušio.
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai aktyviai dalyvauja „karštose“ mokslinių ir taikomųjų tyrimų kryptyse. Vienas iš ryškesnių darbų pastaruoju metu, kurio rezultatai pateko ant pačio įtakingiausio pasaulyje taikomosios fizikos žurnalo „Applied Physics Letters“ viršelio, yra skirtas mažų matmenų kambario temperatūroje veikiantiems terahercinės spinduliuotės jutikliams bei jų taikymui vaizdinimo sistemose.
Terahercinė spinduliuotė (tai maždaug 1000 kartų didesnio dažnio elektromagnetinė spinduliuotė nei naudojama mobiliajame ryšyje) lengvai skverbiasi pro drabužius, kartoną, plastiką, todėl sėkmingai gali būti panaudota saugumo sistemų kūrimo tikslams; medicinoje ji „sugeba“ diagnozuoti ankstyvosios stadijos odos vėžį, yra tinkama stomatologijos reikmėms... Būtent dėl šių aktualių taikymų ši tema yra viena aktualiausių šiuolaikinėje taikomojoje fizikoje, bet kurti prietaisus šiam dažnių ruožui yra itin sunku, nes klasikinė krūvininkų pernaša, naudojama elektronikoje, čia, teraherciniame ruože jau netinka, o kvantinės mechanikos dėsniai, taikomi lazerių fizikoje, dar netinka, tad čia tenka išradingai gudrauti.
FTMC mokslininkai, kartu su kolegomis iš J. W. Goethe universiteto Fizikos instituto (Frankfurtas/M, Vokietija) sukūrė ir panaudojo struktūriškai asimetrinę diodinę struktūrą heterodininei terahercinės spinduliuotės detekcijai ir vaizdinimui kambario temperatūroje. Eksperimento metu vieno cento lietuviška moneta buvo įdėta į popierinį voką ir užklijuota. Kadangi spinduliuotė lengvai pralenda po popierių, ten paslėpta moneta buvo „atpažinta“, buvo nuskenuotas jos paviršius atspindžio geometrijoje. Taigi, THz spinduliuotė leidžia matyti paslėptus pakuotėje daiktus ir juos atpažinti.
Vaizdai atrodo labai kokybiškai, aiškiai matoma Vyčio struktūra, o fazinis jo vaizdas atrodo netgi labai meniškai (galbūt todėl jis taip patiko žurnalo redakcijai). Šis darbas parodė, kad atitinkamo dizaino diodai gali sėkmingai būti panaudoti kaip jutikliai vaizdinimo sistemose ir gali būti daug paprastesnė (bet ne prastesnė) technologinė alternatyva jau žinomiems plazminių tranzistorių bei mikrobolometrų jutikliams, naudojamiems panašiems tikslams. Todėl šis darbas yra svarbi gairė terahercinio dažnio ruožo vaizdo kamerų kūrimo kelyje.
Ir ne tik... Mes džiaugiamės, kad ant viršelio atsirado būtent Lietuvos moneta – ne tik kaip gražaus mokslinio darbo tyrimo objektas – bet kaip ir finansinio stabilumo ir finansinės drausmės simbolis, kai euras ir doleris kenčia nuo skolų krizės, ir kai Baltijos šalys daug kam rodomos pavyzdžiu, kaip susidoroti su finansinėmis bėdomis.
Šiuos FTMC Optoelektronikos skyriaus Terahercinės fotonikos laboratorijos darbus remia Lietuvos mokslo taryba bei Aleksandro fon Humboldt'o fondas (Vokietija).
Prof. habil. dr. Gintaras Valušis
