Nepaisant komplikacijų rytų rinkose, o taip pat kritusių gabenimo įkainių Lietuvos vežėjai augina pajamas ir aktyviai investuoja. Nors negerų ženklų vis daugėja, transportininkai siekia diversifikuoti rinkas. Tokias tendencijas pažymi įmonių nemokumo riziką vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ analitikai, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ užsakymu atlikę šio sektoriaus tyrimą.
„Pastarųjų mėnesių sankcijas, kurias Rusijos tarnybos taikė mūsų šalies mėsininkams ir pienininkams, savo kailiu patyrė ir patiria transportininkai, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, – lyg to būtų negana, aštrėjanti konkurencija aptirpdė vežimo paslaugų kainas, kurios mažėjo visus 2013-uosius, lyginant su ankstesniais metais. Tačiau transportininkų statistinės pajamos toliau išlaikė augimo tendenciją, nors šis augimas vis sunkiau pasiekiamas. Pavyzdžiui, jei pirmąjį 2013 m. ketvirtį jis siekė per 17 proc., tai per spalį-gruodį susitraukė iki kiek mažiau nei 13 proc. Transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių pardavimo pajamos tolygiai didėjo ir 2013 metais siekė 23,9 mlrd. Lt (2012 m. – 21 mlrd. Lt), įmonės sugebėjo išlikti pelningos.“
Tačiau ne visiems vežėjams sekėsi augti. Vietoje su pajamomis trypčiojo kito keleivinio sausumos transporto atstovai. Atatupsti visus 2013-uosius metus traukėsi vežėjai geležinkeliu. Lyginant su 2012 m. jų pardavimai (apyvartos) pernai mažėjo kiekvieną mėnesį, o vieną ketvirtį kritimas siekė net – 13,3 proc. Pagal darbo užmokesčio lygį transportininkai jau pralenkė ikikrizinius 2008 metus.
Bendra transportininkų mokamų atlyginimų suma pernai ūgtelėjo nuo 2,81 mlrd. Lt iki 3,17 mlrd. Lt. Tiesa, su darbo užmokesčiu lenktyniavo ir išlaidos degalams.
„Grynasis mūsų narių pelningumas pernai mažėjo ir nukrito beveik iki 2010 metų lygio. Jis tesiekia 2,87%“, – pokyčius vežėjų versle pristato Algimantas Kondrusevčius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.
Pasak jo, asociacija „Linava“ ir jos nariai imasi aktyvių veiksmų ieškodami išeities. Vienas jų – verslo ir rinkų diversifikacija. „Negailime jėgų šiam darbui. Dalyvaujame įvairiose verslo misijose ir daugybėje renginių Europos ir Azijos šalyse. Dairomės į Kinijos, Maroko, Uzbekistano, Azerbaidžano rinkas“, – teigia A. Kondrusevičius.
Analitikai vežėjų perspektyvas vertina palankiai ir dėl sunkumų Rytuose susidariusios nepalankios situacijos nedramatizuoja. „Sėkmingą Lietuvos transporto įmonių veiklą didele dalimi nulėmė transportininkų sugebėjimai eksportuoti savo paslaugas. Lyginant su 2008 m., tranzitinių vežimų tonažas išaugo net 68,3 proc., o krovinių apyvarta viršijo prieškrizinį lygį 38,6 proc., - džiaugiasi A. Rauktytė, - rekordinė samdomo kelių transporto krovinių ketvirtinė apyvarta buvo pasiekta 2013 m. I-II ketvirčiais, ji išaugo 21 proc. ir 15 proc. lyginant su 2012m. I-II ketvirčiais atitinkamai.“
Tačiau augimas vežėjams kainuoja vis daugiau. „Creditreform Lietuva“ duomenimis, mažėja itin smulkių transporto įmonių, kuriose dirba 1-9 darbuotojai. Jei šių metų pradžioje smulkiausiųjų vežėjų buvo 5459, tai gegužės 1d. jų liko 5312. Viena to priežasčių gali būti investicijų stoka, nes bankai mažiukams skolina nenoriai. Transporte pernai bankrutavo 35 proc. įmonių daugiau nei prieš metus, o tuo pat metu bendrai Lietuvoje ūkyje tik 14 proc. daugiau. 2014 m. bankrotų skaičius augo toliau: sausį su rinka atsisveikino 14, balandį – dar 19 įmonių.
Grėsmingai daugėjo ir bankroto pranašų – apribojimų naudotis įmonės turtu. Transporte turto areštų tendencijos vėl gi prastesnės nei vidutiniškai visame ūkyje. Lyginant su 2012-2013 m., turto areštus patyrė daugiau transportininkų, ypač smulkiųjų.
