Vismantas Žuklevičius
Smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų, blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. SEB banko analitikai jau sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc. Tačiau bankininkai ramina, kad ateityje šalies ekonomika nebus tokia priklausoma nuo Rusijos, kaip buvo iki šiol.
Pradeda kaupti maisto atsargas
Viešoji erdvė mirga įvairiais Rusijos ir Ukrainos konflikto pasekmių Lietuvos ekonomikai vertinimais, tačiau, pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, visi jie pagrįsti ne realiomis, o hipotetinėmis prielaidomis. Pasak jo, dabartinėmis sąlygomis nei ES, nei Rusijai neapsimoka pradėti plataus masto prekybinio karo, nes abi pusės patirtų skaudų pralaimėjimą. „Tokie veiksmai tikėtini tik tuo atveju, jei ES arsenale neliktų jokių kitų svertų Rusijos politikai Ukrainos atžvilgiu paveikti“, – sakė G.Nausėda.
Analitiko teigimu, primygtinis pesimistiškiausių scenarijų brukimas visuomenei neigiamai atsilieptų vartotojų ir investuotojų elgesiui bei stabdytų vidaus rinkos atsigavimą. Įdomu tai, kad, pasak G.Nausėdos, iš mažmeninės prekybos sektoriaus jau ateina informacija, jog Lietuvos piliečiai intensyviau perka negendančius maisto produktus ir kaupia jų atsargas, tikėdamiesi blogiausio.
SEB banko prezidento patarėjo teigimu, tik trumparegis verslininkas džiaugtųsi tokiais vartojimo pokyčiais, mat euforišką keleto produktų paklausą lydi ne pirmo būtinumo produktų prekybos nuosmukis, taip pat vartotojai stengiasi taupyti grynaisiais eurais ar JAV doleriais, įsigyti aukso ir pan. Verslininkai taip pat įbauginti – susilaiko nuo investicijų, atsižvelgdami į rinkos neapibrėžtumą ar net būgštaudami, kad gamybos pajėgumams gali kilti pavojus.
Miglotos perspektyvos
Pernai Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Rusiją, tačiau didžiąją išvežtų prekių dalį sudarė reeksportuotos. Reeksportuotos prekės „viršų ėmė“ ir eksporte į Baltarusiją. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia buvo išvežama į Vokietiją, Latviją, Estiją ir Jungtinę Karalystę. Nors pernai smarkiau ūgtelėjo Lietuvos eksportas į rytų rinkas, pasak bankininkų, taip bus neilgai.
G.Nausėda tikino, kad nuo Rusijos rinkos mūsų verslą atbaido ne tiek politikų sprendimai, kiek recesijos link sparčiai besiirianti tenykštė ekonomika ir maždaug penktadaliu nuvertėjęs Rusijos rublis. „Jei rublis euro ir dolerio krepšelio atžvilgiu atpigtų dar 10–15 proc., plati rinka rytuose užsidarytų ne dėl kažkokių fizinių suvaržymų (pvz., pieno ar mėsos produktų Rusijos rinkai ribojimo – red. past.), o ekonomiškai“, – teigė finansų ekspertas.
Bankininko nuomone, matydami tirpstančias pelno maržas ir vertindami miglotą prekybos su Rusija perspektyvą, produkciją eksportuojantys Lietuvos verslininkai jau dabar yra priversti kurti atsarginius verslo planus ir diversifikuoti pardavimo rinkas. SEB banko analitikų teigimu, lietuviška produkcija savo vietą gali rasti Europos rinkoje: nors pelningumas čia mažesnis, tačiau Europos partneriai patikimesni ir pastovesni nei rusai. Rusija taip pat ieško alternatyvų Europos rinkai – didina išteklių eksportą į Kiniją ir kitas Azijos šalis.
Sau kasa duobę
Nepaisant naujų rinkų paieškos, Rusija kol kas yra labai svarbi prekybos partnerė visai ES, mat beveik visas Senojo žemyno šalis yra apraizgę „Gazprom“ dujų vamzdžiai. Ekonomistų teigimu, Europoje yra penkios „nelaimėlės“ ir aštuonios „laimingosios“ šalys. Pirmosios, tarp kurių yra ir Lietuva (tiesa, tik iki gruodžio mėnesio, kol Klaipėdoje prisišvartuos suskystintųjų dujų laivas-saugykla „Independence“ („Nepriklausomybė“), visiškai priklausomos nuo Rusijos gamtinių dujų, o „laimingasis aštuonetukas“ neturi jokių sąsajų su „Gazpromu“ (žiūr. į pav.).
Ekonomistai sutaria, kad pasaulio ūkio plėtra dėl Rusijos veiksmų Kryme nukentės nedaug, o štai pačiai Rusijai šiais metais gresia ekonomikos sąstingis. Prognozuojama, kad šiemet Rusijos ekonomika augs vos apie 1 proc., o kitąmet – 1,8 proc. SEB banko analitikų teigimu, nereikėtų atmesti ir recesijos tikimybės. „Rusijos rublio silpnėjimas ypač pasitarnaus apdirbamajai pramonei: ji bus konkurencingesnė tarptautinėje arenoje, tačiau nuvertėję pinigai suduos smūgį vidaus rinkai – mažės gyventojų perkamoji galia“, – rusams prognozavo G.Nausėda.
Kaista grūdų kainos
Nuolat augusi, o vėliau stabilizavusis, Kinijos ekonomika šiais (7,2 proc.) ir kitais (7 proc.) metais augs mažiau nei pernai (7,7 proc.). Vėstanti Kinijos ekonomika neišvengiamai pigina metalo žaliavas, o grūdus eksportuojančioms šalims ramybės neduoda grūdų aruodu vadinamos Ukrainos ekonominė situacija dėl Krymo aneksijos ir įtampos rytinėse žemėse. „Grūdų kainos kaista“, – sakė bankininkai.
Jei Rusija ir toliau kaitins situaciją Kryme ir rytinėse jos žemėse, užsienio kapitalo bankai grasina blokuoti kreditinių kortelių atsiskaitymus. Pati Rusija neturi sukūrusi savo kreditinių kortelių sistemos, tad tokios Europos bankų sankcijos būtų veiksmingos, ypač į užsienį susiruošusiems rusams.
Tiek Lietuvos, tiek užsienio ekonomikos ekspertai sutinka, kad senieji ekonominės gerovės kūrimo modeliaiRusijoje, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje nepasiteisino ir išsisėmė. Šioms šalims atsirado poreikis reformuoti ekonomiką, tačiau tam, pasak ekonomistų, reikės nemažai laiko, o kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Rusija, dar ir nenorės to daryti. „Šioms valstybėms būdinga didesnė finansinė rizika, kuri atbaido potencialius užsienio investuotojus“, – teigiama naujausiame SEB banko analitikų leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.
Prekybinis karas
Bankininkų teigimu, iš Lietuvos gamintojų labiausiai šiuo metu rizikuoja didelius prekių kiekius į Rusiją išvežantys pieno produktų gamintojai ir mėsos perdirbėjai. Pastarieji jau pajuto naujus mėsos eksporto draudimus, mat nuo šios savaitės pradžios Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ neįleidžia visų gatavų mėsos produktų su kiauliena iš Lietuvos. Toks pat draudimas galioja ir kaimynams lenkams. O pienininkams gali atsiverti platesnė Rusijos rinka, mat rusai atsisakė 6 didžiausių Ukrainos pieno perdirbimo įmonių produktų. Agentūros „Rosbalt“ duomenimis, 2013 m. ukrainiečiai kaimyninėje valstybėje vien sūrių pardavė už 315,2 mln. JAV dolerių (maždaug 788 mln. Lt).
Šiandien pieno perdirbėjai, atvirkščiai nei mėsininkai, skundų dėl Rusijos veiksmų neturi, tačiau patys pripažįsta, kad Rusijos rinka, nors ir pelninga, yra labai rizikinga ir pretenzinga. Ekonomistai jau ne pirmus metus ragina tiek pienininkus, tiek ir mėsininkus aktyviau imtis perbraižyti eksporto žemėlapį. Nors Europos rinka mažiau pelninga, ji stabili, o verslo partneriai patikimi. Ir valdžios, ir perdirbėjų atstovai tikina, kad ieškoma naujų rinkų lietuviškiems produktams. Esą baigiami tvarkyti dokumentai, leidžiantys lietuviškus pieno ir mėsos produktus eksportuoti į Kiniją, JAV, Japoniją. Dairomasi į Pietų Korėją, Afrikos šalis. Beje, pieno produktų trūkumą jaučia Arabų pusiasalio šalys, o kiaulienos poreikis ir kaina auga Azijos šalyse dėl siaučiančių kiaulių ligų JAV ir Kanadoje. Pastarosios šalys yra pagrindinės mėsos tiekėjos Kinijos ir kitų Pietryčių Azijos šalių rinkoms.
Lietuvos pieno ir mėsos perdirbėjams dabar yra geras metas perrorientuoti savo eksporto kryptis, paliekant Rusijai tik nedidelę dalį gaminamos produkcijos. Jei toks žingsnis bus žengtas, ateityje siaubo nekels „Rosselchoznadzor“ pretenzijos ir kiti Rusijos institucijų šantažo įrankiai.
Komentaras:
Kentės Rusijos vartotojai
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius
Nors stringa mėsos produktų eksportas į Rusiją, mėsą turime kur parduoti. Kiaulienos supirkimo kainos krito, tačiau tragedijos dar nėra. Laukiame, kada kiaulienos produktai iš ES pajudės į Aziją. Nors dėl afrikinio kiaulių maro mėsos produktus tiesiai į Kiniją vargu ar galėsime vežti, mums atsivers platesnė Europos rinka. Rusija žaidžia politiką: nepaisant to, kad patiems mėsos trūksta, riboja jos eksportą iš kitų šalių, todėl Karaliaučiaus srityje uždaromos mėsos perdirbimo įmonės. Rusija taip spaudžia kitas šalis, tačiau prekybiniame kare labiausiai nukentės jos vartotojai.
