Ant šimtamečio pastato, kuriame įsikūrė lietuvių lėšomis įrengta akių klinika, trispalvė suplazdėjo vos prieš pusantro mėnesio. Pasak verslininkų, projektas pradėtas prieš porą metų, todėl jį užbaigti reikėjo, neatsižvelgiant į Ukrainos sudėtingą politinę ir ekonominę padėtį.
Čia dirba gydytojai iš Lietuvos, Baltarusijos, Norvegijos ir Didžiosios Britanijos. Akių klinika jau susitarė su viena karo ligonine dėl pagalbos sužeistiesiems.
„Siūlome savo pacientams geriausią aptarnavimą: įranga yra pati naujausia, nupirkta iš paties geriausių gamintojų, daktarai turi daugiausiai patirties – stažuojasi Norvegijoje, Japonijoje, Anglijoje. [...] Kainos yra prieinamos ir pacientai žino, kad sumokėję gaus europietišką paslaugą“, – teigia Kijevo oftalmologijos centro medicininės informacijos ir registracijos vadovas Artūras Aželionis.
Pasak Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje, Lietuvos verslininkams siūloma investuoti Vakarų Ukrainoje – antai pervežimo srityje, statyti logistikos centrus.
„Ukraina yra labai didelė šalis ir karas apėmė tiktai nedidelę dalį, Kijeve tikrai galime investuoti. [...] Vystomas prekybos verslas, yra labai nemažas prekybos tinklas, įsteigtas lietuvių, ir jis plečiasi, yra paslaugų, kuriomis lietuviai labai domisi“, – tvirtina Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda.
Nors Rytų Ukrainoje neramu, Kijevo verslininkai kuria verslo planus Lietuvoje. Vienas šiltnamių kombinatas daržovių rinkas prarado Rusijai įvedus embargą. Daržovių rinkoje konkurencija nemaža, tačiau daržovių augintojai sako, kad produkcijos į šiukšlių konteinerius nemetantys ir planuojantys plėtrą.
„Pagrindiniai mūsų konkurentai – bendrovės šalies pietuose auginančios daržoves. Ten daug šiltnamių, o ir pavasaris ateina greičiau. Bet mes garantuojame kokybę – daržoves auginame naudodami olandiškas technologijas. Lenkija mums konkurentė, bet Ukraina lenkiškų daržovių įsiveža nedaug. Tačiau į Ukrainą įvežti lenkiškų agurkų – sunki užduotis. Yra pasienis, reikia leidimų, todėl kol kas su lenkiška produkcija nekonkuruojame“, – pasakoja šiltnamių kombinato valdybos pirmininkas Volodymyras Černyčenko.
„Galvoju, kad mes turime išnaudoti patirtį. Matote, koks tai yra kombinatas, kokia kokybiška prekė. Ir tokį analogišką kombinatą su ES parama galėtume pastatyti Lietuvoje. Ir pritraukti iš Ukrainos specialistus ir pasiūlyti Lietuvai gerą derlių. [...] Manau, kad investicijos ateitų iš ES, kad prisidėtų, norintys Lietuvos-Ukrainos klubo nariai“, – sako Ukrainos-Lietuvos verslo klubo prezidentas Andrius Venckūnas.
Pernai Ukrainos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė apie 10 milijonų eurų, Ukraina užėmė 33 vietą pagal tiesioginių investicijų dydį Lietuvoje. Investuota į apdirbamąją pramonę, nekilnojamąjį turtą, mokslą.
