Sociologinis-kriminologinis tyrimas atskleidžia, kad absoliuti dauguma apklaustų verslininkų tiki milžiniška žiniasklaidos galia nulemti asmenų ar įmonių sėkmę, praneša "Transparency International".
Beveik 62 proc. respondentų visiškai tiki ir per 29 proc. greičiau tiki, kad nepalankios žiniasklaidos publikacijos ir transliacijos apie konkretų asmenį arba įmonę gali tą asmenį arba įmonę sužlugdyti. Per 49 proc. su savaitiniais žurnalais susidūrusių verslininkų teigia, kad jiems buvo leista suprasti, kad už reklamą tos žiniasklaidos priemonės žurnalistai parengs ir palankią publikaciją apie jų įmonę. Tokią užuominą teigia supratę 36 proc. susidūrusiųjų su regionine TV ir beveik 35 proc. susidūrusiųjų su visoje šalyje platinama nacionaline spauda.
„Transparency International“ Lietuvos skyriui parengus tyrimo koncepciją ir klausimyną rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesiais apklausė 502 vidutinio ir stambaus verslo įmonių atstovus. Tyrimą finansavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
54 proc. susidūrusiųjų su žiniasklaidos redaktoriais ir direktoriais nurodė, kad jie leido suprasti, jog už reklamavimąsi žiniasklaidos priemonėje, jos žurnalistai parengs ir palankią publikaciją apie įmonę. Beveik 52 proc. verslininkų, susidūrusių su žurnalistais, teigia, tai supratę iš žurnalistų ir beveik 51% susidūrusių su leidėjais ar savininkais, prisipažįsta, kad tai jiems tai leido suprasti leidėjai ar savininkai.
Beveik 43 proc. apklaustų verslininkų žiniomis, visoje šalyje platinama nacionalinė spauda dažnai ir labai dažnai už reklamą skelbia ir reklamos užsakovui palankias publikacijas, beveik 34 proc. respondentų mano tai labai dažnai ir dažnai darant regioninius laikraščius ir beveik 29 proc. taip mano apie nacionalines TV. Užsakomuosius straipsnius ir laidas, kurios palankiai nušviečia įmonių reikalus, tačiau nėra aiškiai pažymėti kaip reklama, teigiamai vertina beveik 18 proc. respondentų, beveik 43 proc. - neutraliai ir beveik 40 proc. - neigiamai.
Per 12 proc. turėjusių reikalų su visoje šalyje platinama nacionaline spauda teigia per pastaruosius 2 metus atsilyginę pinigais, reklama ar skelbimais tai spaudai už jų įmonei palankių publikacijų, kurios nėra reklama, paskelbimą arba nepalankių publikacijų nepaskelbimą. Beveik 12 proc. apklaustų verslininkų, turėjusių reikalų su savaitiniais žurnalais, sakosi už tai jiems atsilyginę, atitinkamai - per 11 proc. - naujienų agentūroms, o per 10 proc. - regioninei TV. Iš visų respondentų, kurie turėjo reikalų su žiniasklaida, iš viso 13 proc. teigia žiniasklaidai atsilyginę pinigais, reklama ar skelbimais už palankių publikacijų paskelbimą arba nepalankių nepaskelbimą.
Respondentai, kurie turėjo reikalų su tyrėjų išvardintomis 16 nacionalinės reikšmės žiniasklaidos priemonių per pastaruosius 2 metus, buvo paprašyti įvertinti jų skaidrumą. Kaip neskaidriausios žiniasklaidos priemonės buvo įvardinti nacionaliniai dienraščiai „Respublika“, „Vakaro žinios“ ir „Lietuvos rytas“, o skaidriausios – „Verslo žinios“, „Valstiečių laikraštis“ ir „LTV“. 56 proc. turėjusių reikalų su „Respublika“ laiko šį leidinį neskaidriu laikraščiu (per 42 proc. laiko neskaidriu, beveik 14 proc. - labai neskaidriu, beveik 31 proc. - skaidriu). Beveik 42 proc. turėjusių reikalų su „Vakaro žiniomis“ šį laikraštį laiko neskaidriu (25 proc. laiko neskaidriu ir beveik 17 proc. labai neskaidriu, o beveik 46 proc. - skaidriu). „Lietuvos rytą“ neskaidriu laiko beveik 48 proc. su šiuo laikraščiu turėjusių reikalų respondentų (per 41 proc. laiko neskaidriu, per 6 proc. – labai neskaidriu, bet per 44 proc. - skaidriu).
LNK neskaidria televizija laiko per 45 proc. respondentų, turėjusių reikalų su šiuo TV kanalu, o per 47 proc. laiko skaidriu. Atitinkamai - „Kauno dieną“ per 32 proc. laiko neskaidriu, o beveik 51 proc. skaidriu laikračiu. “Veido“ skaidrumo reitingai yra 38 proc. „neskaidrus“ ir 45 proc. „skaidrus“, BTV atitinkamai - 36 proc. ir 41 proc., TV3 – per 28 proc. ir beveik 62 proc., „Lietuvos žinių“ – beveik 24 proc. ir beveik 46 proc., ELTA – per 19 proc. ir per 69 proc., „15 minučių“ - beveik 16 proc. ir beveik 63 proc., „Valstiečių laikraščio“ – beveik 15 proc. ir beveik 78 proc., LTV – 14 proc. ir 74 proc., „Verslo žinios“ – per 11 proc. ir beveik 82 proc. ir BNS – per 7 proc. laiko neskaidria agentūra ir per 70 proc. laiko skaidria.
Vertindami Lietuvos institucijų korumpuotumą beveik 94 proc. apklaustų verslininkų mano, kad korumpuota ir labai korumpuota yra valdžia, per 79 proc. – žiniasklaida, beveik 63 proc. - verslas, per 36 proc. – NVO ir beveik 24 proc. – religinės organizacijos. Paklausti, kaip jie supranta, kas yra korupcija žiniasklaidoje, respondentai dažniausiai minėjo (beveik 44 proc.): „užsakomieji, apmokami straipsniai, publikacijos“, beveik 21 proc. nurodė „neobjektyvi, melaginga, reikiama linkme iškreipta informacija“ ir beveik 14 proc. - „neoficialus žiniasklaidos atstovavimas verslo ir politinėms grupėms“. Paklausti, kokios žiniasklaidos priemonių rūšys yra labiausiai korumpuotos, beveik 74 proc. respondentų kaip korumpuotą ir labai korumpuotą nurodė visoje šalyje platinamą nacionalinę spaudą, per 60 proc. - regioninius laikraščius, per 51 proc. - visoje šalyje matomą nacionalinę TV.
Per 63 proc. apklaustųjų teigia, kad jų žiniomis, Lietuvos žiniasklaidos priemonės už atlygį šmeižia įmones ar asmenis (10 proc. sako, kad labai retai, beveik 28 proc. - retai, beveik 21 proc. - dažnai ir beveik 5 proc. - labai dažnai).
Verslininkai labai aukštai vertina savo sugebėjimus pastebėti korupciją žiniasklaidoje. Beveik 24 proc. tyrimo respondentų sako, kad užsakomąsias publikacijas, kurios nėra pažymėtos kaip reklama, atskirti nuo sąžiningų publikacijų yra labai lengva ir 40 proc. teigia, kad tai pakankamai lengva.
Nors verslininkai įtarinėja žiniasklaida korupcija, tačiau per 43 proc. apklausos dalyvių į klausimą, - ar jų įmonei pakanka, nepakanka ar visiškai nepakanka žinių apie konkrečių žiniasklaidos priemonių finansinius šaltinius ir jų kilmę, pavyzdžiui, lėšas gautas iš reklamos, paramos, leidinių ir programų pardavimų, paslaugų teikimo tretiesiems asmenims ir t.t., - atsakė, kad įmonė tuo nesidomi. Žinių apie žiniasklaidą nepakanka ar visiškai nepakanka per 43 proc. respondentų, o žinių pakanka ar visiškai pakanka beveik 13 proc.
