„Norėtųsi, kad vaikų nereikėtų ginti nuo mūsų pačių, mieli suaugusieji. Nuo mūsų abejingumo ar smurto“, – parlamente surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik.
Politiko teigimu, tėvams ir seneliams reikia suvokti, kad bendraujat su vaikais reikia ne „beržinės košės“, o įsiklausymo į jų nuomonę. Pasak V. Simuliko, ne veltui vaiko teisė reikšti nuomonę yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje.
Būtent norint įsiklausyti į vaikų nuomonę, Žmogaus teisių komitetas kartu Mykolo Romerio universitetu jau ketvirtus metus organizuoja konferenciją „Lietuvos vaikų balsas“.
Iki šiol konferencijos dalyviai susirinkdavo gyvai, bet koronavirusas ir karantinas pakoregavo konferencijos planus – vaikai savo norus, lūkesčius ir svajones sudėjo į rašinius ir piešinius, o diskusija birželio 1-ąją vyko nuotolinės vaizdo konferencijos metu.
„Ką tik grįžome iš konferencijos. Girdėjome labai nuoširdžius vaikų pasisakymus“, – sakė Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė Brigita Kairienė.
Pasak jos, nors vaiko teisių apsauga bėgant metams tobulėja, ji niekada nebus tobula ir, B. Kairienės teigimus, niekada negalėsime pasakyti, kad absoliučiai visi vaikai Lietuvoje yra saugūs.
Profesorė pasakojo, kad nors konferencija buvo labiau orientuota į vaikų svajones, dažna tema, skambėjusi vaikų lūpose, buvo Lietuvos nepriklausomybė ir jos 30-metis.
„Jie iš tikrųjų myli Lietuvą, jie didžiuojasi būdami lietuviais“, – tvirtino B. Kairienė.
Norėtų, kad nebūtų pažymių
Kita plačiai konferencijos metu aptarta tema – koronavirusas. Grėsmingas virusas ir dėl jo paskelbtas karantinas privertė vaikus mokytis iš namų. Pasak B. Kairienės, nauja patirtis paskatino vaikus diskutuoti apie ateities mokyklą. Profesorės teigimu, mokykla, kurioje vaikai gerai jaustųsi – tokia, kurioje nėra pažymių ir mažiau suaugusiųjų kontrolės.
„Vaikai mus siunčia labai aiškią žinutę, o žinutė yra tokia – suteikti jiems daugiau laisvės, pasitikėjimo pagrindu. <...> Jie nori klysti ir vėl bandyti. Patys analizuoti, patys svarstyti, kas yra negerai. <...> Kad mes nepultume jų kontroliuoti ir kritikuoti. <...> Kai pasitikėsime, jie užaugs savarankiškais žmonėmis“, – tikino B. Kairienė.
Seimo narys V. Simulik pažymėjo, kad nuotolinis mokymasis sukėlė daug iššūkių, tačiau dar didesne problema, politiko nuomone, tapo tai, kad nebuvo užtikrintas neformalus ugdymas nuotoliniu būdu.
„Labai gaila, kad kai kurios savivaldybės nesugebėjo suvokti, kad apribojimas ar atėmimas vaiko teisės užsiimti neformaliu ugdymu nėra popieriukas, o reali veikla. Tai galima atlikti ne tik tiesiogiai kontaktuojant, bet ir virtualiai“, – pažymėjo Seimo narys.
Tėvai turėtų įsiklausyti į vaikų nuomonę
B. Kairienės teigimu, kita aktuali, o kartu itin skaudi tema vaikams – nepilnos sudėties šeimos. Jos teigimu, tėvų skyrybos kelia didelį susirūpinimą vaikams, jie išgyvena tam tikrą netektį dėl tokių suaugusiųjų sprendimų.
„Svarbu, kad suaugusieji, prieš priimdami sprendimus, kurie liečia vaikus, galvotų ne tik apie save ir savo būseną, <...> bet ir pagalvotų, kaip šitoje situacijoje jausis vaikai“, – kalbėjo B. Kairienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tikina, kad kiekvienas vaikas turi savo poreikių, tad egzistuoja problema, kad suaugusieji dažnai orientuojasi tik į savuosius.
„Vaikai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir ją reikia išgirsti“, – tikino E. Žiobienė.
Pasak jos, prieš priimdami vieną ar kitą svarbų sprendimą, liečiantį ir vaiką, suaugusieji turėtų atsižvelgti į vaiko nuomonę. E. Žiobienės teigimu, jei sprendimas priimamas ne toks, kokio norėtų vaikas, jam būtina išaiškinti, kodėl taip pasielgta.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tikinimu, skyrybų bylose vis dažniau atkreipiamas dėmesys į vaiko poreikius, tačiau tai turėtų būti daroma ir kitose gyvenimiškose situacijose.
Paaugliai negauna jiems reikalingų paslaugų?
B. Kurienė teigia, kad bendraujant su vaikais išryškėja vienas dalykas – nemaža dalis jų jau planuoja savo ateitį.
„Kai kurie labai aiškiai mato tą viziją. Yra tų, kurie žino, ko nori, planuoja, jau būdami mokykloje imasi tam tikrų veiksmų, kad jų karjerą būtų veiksminga. Jie drąsiai, aiškiai žengia savo ateities keliu“, – pasakojo profesorė.
Vis tik, B. Kurienė turėjo patarimą ir tobulumo iš savo vaikų reikalaujantiems tėvams.
„Būtų gerai, kad prieš teikdami pastabą vaikui, pagalvotume, ar iš tikrųjų mes esam tobuli, kad reikalautume to tobulumo iš vaikų“, – patarė profesorė.
E. Žiobienė atkreipė, kad dažnai ignoruojamos paauglių problemos ir jų specifika. Kontrolierės teigimu, vaikais Lietuvoje laikomi gyventojai nuo 0 iki 18 metų, o paaugliai dažnai nenori priklausyti vaikų kategorijai.
„Nenori būti laikomi visai mažiukais, bet nenori būti laikomi ir suaugusiais“, – pastebėjo E. Žiobienė.
Jos teigimu, paauglių priskyrimas prie vaikų nėra itin naudingas, nes valstybės sektorius paslaugas dažnai skirsto į skirtas vaikams ir suaugusiesiems, o paauglių poreikiai – kiti.
„Kalbame su kolegomis iš kitų šalių. Visi lyg vieno sutaria, kad paaugliams reikalinga atskira psichiatrija, atskiri psichologai, kurie orientuoti į paauglius“, – vieną iš pavyzdžių pateikė E. Žiobienė.
Jau 70 metų minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. 1949 metais Tarptautinės moterų federacijos sesijoje buvo įteisinta Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena, o pirmą kartą ji paminėta 1950 metais.
1989 metais lapkričio 20 dieną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Vaiko teisių konvencija. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo pilnaverčiam fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
1995 liepos 3 d. Lietuvai ratifikavus Vaiko teisių konvenciją ir įgyvendinant jos nuostatas, 1996 kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris kelis kartus buvo tobulintas, siekiant geriau užtikrinti vaiko teises.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija skelbia:
Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.
Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.
Valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio.
Vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę; todėl ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas nepaisant sienų žodine: rašytine arba spausdinta forma, meno kūriniais arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
Valstybės dalyvės deda visas pastangas, kad būtų pripažintas bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas. Tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai.
Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.
Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę mokytis ir siekia ją įgyvendinti.
Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius.
Valstybės dalyvės gina vaiką nuo visų išnaudojimo formų, darančių kokią nors žalą jo gerovei.
Valstybės dalyvės gerbia vaiko teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.
