Lietuvos vadovams ir atstovams Konvente dėl Europos ateities antradienį (06.17) buvo pateiktas alternatyvus Europos Konstitucinės sutarties projektas. Jį nepriklausomai nuo Konvento struktūrų parengė grupė Europos mokslininkų iš Londono, Paryžiaus, Berlyno, Bazelio, Bolonijos, Madrido, Prahos, universitetų ir mokslo centrų.
Šioje grupėje dirbo ir buvusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva.
"Alternatyvus Konstitucijos projektas kuria pamatus konkurencingai, gyvybingai ir tikrai demokratiškai Europai. Jame numatyti esminiai centrinės valdžios ribojimo principai, įdėti valstybių narių suvereniteto saugikliai, detaliai aptartos išstojimo iš ES galimybės", - sako E. Leontjeva. Savo laiške Lietuvos vadovams ji rašo tikinti, kad šios nuostatos bus panaudotos atstovaujant Lietuvos žmonių interesams.
Alternatyviajame projekte įtvirtinama nuostata, kad laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas neapribojamas vien ES teritorija ir ES vadovausis šiais principais santykiuose su trečiosiomis šalimis. Europos mokslininkų nuomone, tai labai svarbus principas, kurio laikymasis reikštų, kad ES iš muitų sąjungos tampa laisvos prekybos šaukliu ir pačiu efektyviausiu būdu padeda trečiosioms šalims įveikti nesantaiką ir skurdą.
Projekte ne tik deklaruojama teisė išstoti iš ES arba būti iš jos pašalintam, bet ir numatomi labai svarbūs principai, užtikrinantys, kad ši teisė būtų ne nominali ir kad šalys nebūtų baudžiamos už savo apsisprendimą.
Alternatyvus ES Konstitucinės sutarties projektas numato, kad bet kuri šalis, nusprendusi palikti ES, gali be jokių papildomų derybų naudotis visomis keturiomis ES puoselėjamomis laisvėmis iki momento, kai ši šalis pradės vykdyti savarankišką politiką šių laisvių atžvilgiu (pasirašydama sutartis su trečiomis šalimis arba vienašališkai). Tai, alternatyvaus projekto autorių nuomone, nepakenktų ES liekančioms šalims ir leistų taikiai, be ekonominių sankcijų ir kitokių bausmių palikti ES taip apsisprendusioms šalims.
Jeigu ES Konstitucijoje bus paliktos Konvento siūlomos nuostatos, pagal kurias šalies piliečiai pirmiausia turės priimti sprendimą dėl išstojimo, o tik paskui sužinos, kokiomis sąlygomis tai bus daroma (derantis dėl išstojančios šalies prekybos ir kitokių režimų su ES), tai valstybių narių piliečių teisę balsuoti už išstojimą apribos nežinomybė ir pagrįsta baimė dėl savo ekonominės ateities.
E. Leontjevos teigimu, kad ir kokie būtų išstojimo iš ES principai, jie privalo būti aprašyti Konstitucijoje.
"Negalima apgaudinėti Europos piliečių nominalia teise išstoti iš Sąjungos, kai išstojimo sąlygos ir išlaidos išaiškės tik post factum ir gali būti nederantys bei nepakeliami", - pabrėžia E. Leontjeva.
Europos mokslininkų parengtas projektas numato, kad užsienio politikos ir kai kuriems kitiems sprendimams būtinas visų šalių kvorumas, o mokesčiai yra suverenus kiekvienos valstybės narės reikalas. Be to, negali būti įvedamas joks bendrasis Europos mokestis. Numatoma, kad ES būtų finansuojama pagal kiekvienos šalies pajėgumą ir jos įmoka būtų proporcinga valstybės narės valdymo išlaidoms (o ne BVP).
Projekte neinama šiuo metu populiariu žmogaus teisių infliacijos keliu, kai deklaruojamos teisės, kurių negarantuoja jokie objektyvūs dėsniai, įstatymai ar valdžios institucijų veikla. Konstitucijos projektas remiasi 1950 metų Žmogaus teisių konvencija, kurioje įtvirtinamos pamatinės žmogaus laisvės ir kiekvienam žmogui svarbus įstatymo viršenybės principas.
Kaip ir dera Konstitucijai, siūlomas projektas apriboja įstatymų leidėjo teises. Numatoma, kad ES įstatymai neturi būti rengiami tais atvejais, kai keliami tikslai gali būti pasiekti privačios kooperacijos pagalba arba atskirų valstybių veiksmais; paprastai įstatymai turi nustatyti bendruosius tikslus, o priemones jiems pasiekti valstybės narės galėtų pasirinkti savarankiškai. Išimtiniais atvejais, kaip numatoma projekte, ES gali priimti konkrečias privalomas vykdyti procedūras (reglamentus), tačiau jos būtų privalomos tik tais atvejais, kai produktai, paslaugos ar kapitalas paliks šalies ribas. Tai palieka pakankamos erdvės tradiciniams nacionaliniams gamybos metodams ir neverčia žmonių laikytis nepagrįstai aukštų ir nepakeliamų reikalavimų šalies vidaus rinkoje.
Svarbi naujovė yra tai, kad ES neturi teisės pažeisti kontraktų laisvės principo (išskyrus atvejus, kai būtų apribojama konkurencija) ir turi saugoti konkurencijos laisvę nuo valstybės institucijų kišimosi. Numatoma, kad prieš rengiant teisės aktų projektus turi būti atliktas jų poveikio įvertinimas bei įrodyta, kad pageidautinų rezultatų negalima pasiekti privačios kooperacijos ar kitais būdais. Tokie vertinimai turi būti viešai publikuojami. Tikimasi, kad siūlomi įstatymų leidybos apribojimai sumažins ES įstatymų srautą ir užleis vietą privačiam ir nacionaliniam problemų sprendimui.
Atsižvelgdami į sisteminius ES valdymo netobulumus, projekto rengėjai pasiūlė kitokią valdymo sistemą - nuo šiol ES politikos gaires nustatytų valstybių narių ir jų vyriausybių vadovai, posėdžiaujantys Europos Taryboje ir galintys priimti sprendimus dėl įstatymų rengimo bei vetuoti Parlamento priimtus įstatymus.
Svarbi naujovė, kurią siūlo Europos mokslininkai, yra antrieji ES Parlamento rūmai. Juose dalyvautų valstybių narių parlamentarai ir galėtų kontroliuoti pirmųjų rūmų veiklą bei vetuoti priimamus sprendimus.
"Lietuvos piliečiai pareiškė, kad mato savo ateitį Europos Sąjungoje. Dabar būtina padaryti viską, kad ši sąjunga remtųsi gyvybingais ir nediskriminaciniais principais", - teigia E. Leontjeva, ragindama Lietuvos atstovus apginti jos žmonių išsikovotą laisvę.
ELTA
