Žemės ūkio ministerija šią savaitę Europos Komisijai (EK) išsiuntė duomenis apie liūčių suniokotus plotus ir derlių. Juos išnagrinėjusi, EK spręs, kiek Lietuvai suteikti paramos.
„Pagrindinis tikslas duomenų, kad Europos Komisija galėtų pažiūrėti mastą. Iš viso kalbame apie beveik 409 tūkst. hektarų, arba apie 27 proc. viso grūdinių pasėlių ploto. Čia kalbame apie derliaus nuėmimo sutrukdymą. Tai nereiškia, kad ten viskas pražuvę. Mintis, kad ten kažkas dėl liūčių įvyko“, – BNS sakė Rolandas Taraškevičius.
Anot jo, EK ir valstybės narės paramą gali skirti, jeigu nukentėjo daugiau nei 30 proc. viso vieno ūkininko derliaus. Tokiu būdu į EK paramą galėtų pretenduoti beveik 72 tūkst. hektarų.
„Mintis yra ta, kad tik tai tiems ūkiams, kurių nuostoliai yra daugiau nei 30 proc., galima kompensuoti. Jeigu ūkininkui iš 100 hektarų pilnai žuvo 20 proc. derliaus, tai jis negali tikėtis kompensacijos“, – sakė R. Taraškevičius.
Jo teigimu, EK domino tik grūdų augintojų nuostoliai, tačiau Žemės ūkio ministerija nusiuntė duomenis ir apie daržovių augintojų nuostolius. Liūtys pažeidė 1,7 tūkst. hektaro daržovių ploto, iš jų 1,1 tūkst. hektaro – bulvių. Viceministras teigė nežinantis, ar daržoves auginę ūkininkai gali tikėtis paramos.
R. Taraškevičius pridūrė, kad EK sprendimas gali būti priimtas dar iki Kalėdų, tačiau labiau tikėtina, kad tai įvyks kitų metų pradžioje.
Žemės ūkio ministerijos duomenis, dėl liūčių nuostolių patyrė beveik 7 tūkst. ūkininkų, o grūdinės kultūros visiškai žuvo 67,1 tūkst. ha plote. Labiausiai nukentėjo Rokiškio rajono ūkininkai (9,6 tūkst. ha), po jų sekė Anykščių (6,9 tūkst. ha), Ukmergės (5,5 tūkst. ha), Švenčionių (4,3 tūkst. ha) ir Panevėžio (3,7 tūkst. ha) rajonų žemdirbiai.
Pirminiais ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų.
Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje iškrito maždaug dvigubai daugiau kritulių nei metinė jų norma.
