Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė įtraukta į Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto darbo grupę, skirtą nagrinėti Europos kaimynystės Rytų politiką. Europarlamentas kartu sudarė grupę skirtą Pietų valstybių problemoms.
Europos Sąjunga Kaimynystės politikai 2007 - 2013 m. skyrė 11 mlrd. eurų.
Europarlamento darbo grupių paskirtis - glaudžiai dirbant su Europos Komisijos atstovais pasiekti, kad Europos kaimynystės politika būtų efektyvi, kad jos įgyvendinimui, vadinamam Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentui, skirtos lėšos būtų panaudotos tikslingai, be to, padidinti Europos Parlamento vaidmenį. Europos Parlamentas turi aktyviau dalyvauti ne tik įvertinant politikos rezultatus, bet ir rengiant Europos kaimynystės strategiją, kitus dokumentus. Europos Komisija, įgyvendindama strategiją, privalo atsižvelgti į Europos Parlamento nuomonę bei nuolat teikti informaciją apie Europos kaimynystės politikos įgyvendinimą.
Europos Sąjungoje tradiciškai didesnė reikšmė teikiama Pietų dimensijai, mat daugelis senųjų ES narių turi susiklosčiusius istorinius ir kultūrinius ryšius su Vakarų Balkanų ir Šiaurės Afrikos valstybėmis. 2007 - 2013 m. 69 proc. Europos kaimynystės politikai skirtų lėšų turi būti panaudotos Pietų valstybėse, 31 proc. Rytų valstybėse. Tačiau Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas sako, kad lėšos yra paskirstytos objektyviai, nes skaičiuojant vienam gyventojui Rytams skirta suma net didesnė. Be to, Rytų šalyse dažnokai nepavyksta įsisavinti skirtų lėšų. Vienas iš Lietuvos dalyvavimo Europos kaimynystės politikoje aspektų galėtų būti pagalba ir konsultacijos Rytų kaimynėms, kad skirtos lėšos kuo efektyviau būtų panaudotos jų didesniam suartėjimui su ES.
Europos kaimynystės politika apima 16 valstybių, kurios ribojasi su ES šalimis sausuma arba jūra. Rusijos, nors ir turinčios sieną su ES, ši politika neapima. Su šia šalimi ES yra sudariusi atskirą susitarimą.