Neretai Lietuvos kriminalistai, operatyviniai darbuotojai ir prokurorai paburnoja prieš ikiteisminio tyrimo teisėjus, paleidžiančius į laisvę sunkiais nusikaltimais įtariamus nusikaltėlius: narkotikų platintojus, prekeivius žmonėmis, žagintojus ar sukčiavusiuosius itin stambiu mastu.
Darbas veltui
„Mūsų žmonės padeda daug pastangų, bandydami užkirsti kelią nusikaltimams, sugauti nusikaltėlius ir prikirpti jiems uodegas. Nuvogdami nuo savo šeimų laisvadienius dienomis ir naktimis seka nusikaltėlius, renka įrodymus, rengia operacijas ir sėdi pasalose, kol galų gale su įkalčiais juos sulaiko. O mūsų teisėjai lengva ranka jiems skiria švelnias kardomąsias priemones – tarkim rašytinį pasižadėjimą neišvykti ar registruotis policijoje. Žodžiu, palieka juos laisvėje, – piktinosi ne vienas kalbintas kriminalistas. – O nusikaltėliams to tik ir reikia. Vieni jų pasislepia – paskui tenka padėti daug pastangų, kol juos vėl nutveriame ir išleisti toms paieškoms papildomai lėšų. Kiti nusikaltėliai ima bauginti ir persekioti savo aukas, taip bandydami priversti jas pakeisti parodymus savo naudai“.
Kardomasias priemones skiriantiems teisėjams kartais įtariamasis atrodo rimtas žmogus – bent taip vėliau jie argumentuoja savo nutartis. Girdi, jis mokosi, turi gyvenamąją vietą, šeimą – toks niekur nesislėps ir vykdys visus įpareigojimus. Tačiau, kaip rodo praktika, stambūs nusikaltėliai moka apsimesti nekaltais avinėliais, sugeba įtikinti teisėjus (nedrįstu teigti, kad paperka), jog jie nepadarę tokio sunkaus nusikaltimo, kokiu jie kaltinami – na, gal tik buvę ne laiku ir ne vietoje, tad ikiteisminio tyrimo metu gali likti laisvėje. Deja, kaip minėjau, ne vienas toks „avinėlis“ dingsta lyg į vandenį.
Paleido – dingo
Štai ir šį kartą iš Lietuvos dingo stambus narkotikų prekeivis iš Tadžikistano. Praleidęs 2 mėnesius Lukiškių tardymo izoliatoriuje tadžikas Komildžonas Umarovas staiga sulaukė Vilniaus apygardos teismo teisėjo Arūno Kisieliaus malonės. Vasario pradžioje įtariamasis buvo paleistas laisvėn. Tai sužinojęs ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Nėrijus Puškorius tuoj pat Vilniaus apylinkės teismo paprašė K. Umarovui skirti 6 mėnesių namų areštą. Prokuroro prašymas buvo patenkintas. K. Umarovui iš namų buvo galima išeiti tik dviems valandoms ir kiekvieną dieną registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Taip pat jis privalėjo pasirašyti, jog neišvyks iš šalies, paimti jo asmens dokumentai.
Tačiau kovo 3-osios vakarą sostinės policijos pareigūnai K. Umarovo jau neberado nuomojamame bute Rygos gatvėje. Kitą rytą jis neatvyko ir į policiją atsižymėti. Įtarę, kad nusikaltėlis dingo iš Lietuvos, pareigūnai paskelbė jo paiešką.
Surengė pasalą
Taigi, pernai vėlų rudenį surengta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnų ir kitų jų kolegų surengta operacija nuėjo šuniui ant uodegos. Šio skyriaus kriminalistai, stebintys su narkotikų platinimu susijusius nusikalstamus procesus, dar pernai vasarą susidomėjo dviejų tadžikų veikla. Vyrai reguliariai – kartą per mėnesį – atvykdavo į Lietuvą neva pirkti naudotų automobilių.
Pradėjus atidžiai stebėti, kuo gi ištikrųjų užsiima į mūsų šalį atvykę pietiečiai, paaiškėjo, kad Lietuvoje Tadžikistano piliečiai bendraudavo su policijai gerai žinomais narkotikų platintojais. Pareigūnams pavyko gauti ne tik nuskalstamą veiką patvirtinančių duomenų, bet ir išsiaiškinti, kokiu būdu kvaišalaus prekeiviai atgabena į Lietuvą.
Pasirodė, kad narkotikai būdavo vežami automobiliuose sumaniai įrengtose slėptuvėse. Į Lietuvą atvežtas heroinas būdavo parduodamas ne tik Vilniaus mieste (daugiausiai sostinės čigonų tabore – aut. past.), bet ir apskrityje. Tadžikai į mūsų šalį atvažiuodavo prikimštais narkotikų automobiliais, po to juos (automobilius – aut. past.) parduodavo, nusipirkdavo naujus ir, pasiėmę pinigus už jau parduotus narkotikus, grįždavo iš kur atvažiavę.
Taigi, pernai lapkričio 20-ąją Organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigūnai, pasitelkę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių valdybos ir Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos pareigūnus, surengė įtariamųjų sulaikymo operaciją.
Įtariamųjų pareigūnai laukė greitkelyje Vilniaus-Kaunas. Policijos patruliai sustabdė „Renault“ ir „Mercedes-Benz“ – neva eiliniam dokumentų patikrinimui. Automobiliams sustojus privažiavo operatyvininkų automobilis. Tadžikus pareigūnai suguldė ant žemės, surakino antrankiais ir išsivežė. Per kratas užsieniečių automobiliuose buvo rasta 3 kilogramus heroino.
Dar 7 kilogramai buvo surasti Kaune, viename name, kuriame apsistodavo į Lietuvą atvykę narkotikų prekeiviai. Narkotikus jie buvo užkasę kieme. Taip pat buvo rasta apie 100 000 dolerių. Manoma, kad pinigai buvo gauti už parduotą mūsų šalyje heroiną.
Liko vienas
Iš pradžių įtariamiesiems, nes pasak pareigūnų, ant heroino paketų buvo rasti abiejų tadžikų pirštų atspaudai, buvo skirtos griežčiausios kardomosios priemonės – vienas suimtas 3, kitas – 2 mėnesiams.
Tačiau K. Umarovas po tų dviejų mėnesių, praleistų už grotų, matyt, pasidarė mažiau pavojingas ar ne toks rimtas nusikaltėlis, kad teisėjas ryžosi jį paleisti. Nepadėjo ir paskirta švelni kardomoji priemonė – namų areštas. Nusikaltėlis dingo. Kaip greitai pavyks pareigūnams surasti pabėgusį K. Umarovą, niekas nesiima spėlioti.
Šiuo metu už grotų liko K. Umarovo bendras. Jei jis ir toliau liks už grotų (antraip labai tikėtina, jog šis pasielgs kaip ir K. Umarovas – aut. past.), tai gali būti, kad byla bus išskirta į atskirą ir pasieks teismą – tadžikas galės būti teisiamas atskirai.
Už narkotikų prekybą mūsų įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų.
Tarptautinė operacija
Na o pernai panašiai pasielgė ir kitas mūsų šalies teisėjas Gediminas Viederis, mielaširdingai paleidęs nusikalstamo pasaulio autoritetą Givi Godeladzę (65 m.), pravarde Givis Tbiliskis arba Givis Tolstij.
Pernai birželį septyniose Europos Sąjungos valstybėse policija vykdė itin plataus masto operaciją prieš „įteisintuosius vagis" iš Kutaisio klano, apraizgiusio savo tinklais visą Europą. Įvairiose šalyse buvo sulaikyta 18 šios grupuotės narių.
Vilniuje Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai taip pat sulaikė vieną pagrindinių šios grupuotės narių Temūrą Nemsicveridzę, pravarde Cripa, kuriam buvo išduotas Europos arešto orderis. Teismas jį leido suimti 3 mėnesiams.
Po kelių dienų Vilniuje esančiame gruziniškame restorane buvo sulaikytas ir G. Gordeladzė, kuriam Europos arešto orderį buvo išdavusi Italija. G. Gordeladzė įvardijamas, kaip vienas pagrindinių Kutaisio klano vadeivų. Šis „autoritetas“ jau ketvertą metų gyveno mūsų šalies sostinėje. Įtariama, kad jo vadovaujami gruzinai Italijoje ir kitose ES šalyse prievartavo turtą, plėšikavo, plovė pinigus, naudojosi padirbtais dokumentais, papirkinėjo ir t.t.
Buvo įtariama, kad G. Gordeladzė asmeniškai reketavo vieną italų transporto bendrovę, reikalaudamas po 0,5-1,2 euro už kiekvieną gruzinų vardu į Gruziją gabenamą siuntinį. Nusikalstamo susivienijimo autoritetas grasino įmonę sudeginti, jei italai nepaklustų. Italijoje G. Gordeladzei gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nerado priežasčių
„Autoritetas“ buvo sulaikytas, tačiau Vilniaus apylinkės teismo teisėjas G. Viederis, atrado lengvinančių motyvų: įtariamasis ligotas, pagyvenęs žmogus ir skyrė jam 30 000 litų užstatą bei mėnesį namų arešto – namuose įtakingajam klano vadeivai buvo nurodyta būti nuo 22 iki 6 valandos. Žodžiu, tarptautinio masto organizuotų nusikaltėlių vadeivą, ieškotą visoje ES, teisėjas paleido iš teismo salės.
Kalbama, jog sulaikius G. Gordeladzę, į šio „įteisintojo vagies“ gelbėjimo operaciją įsijungė ne tik advokatai, bet ir mūsų šalies nusikaltėliai. Įdomu tai, jog pasklido kalbos, kad užstatas už G. Gordeladzę buvo sumokėtas dar prieš teisėjui paskelbiant savo nutartį.
Nors prokuratūra sureagavo žaibiškai ir parašė skundą Vilniaus apygardos teismui, o jį tuoj pat išnagrinėjusi teisėja Audronė Kartanienė iškart panaikino teisėjo G. Viederio nutartį ir nurodė G. Gordeladzę suimti, „įteisintasis vagis“ jau buvo dingęs.
G. Gordeladzė iki šiol tebeieškomas visoje Europoje. Pasak pareigūnų, tai antras atvejis ES istorijoje, kai teismas paleido įtariamąjį, sulaikytą pagal Europos arešto orderį. 2011 metais taip pat pasielgė Austrijos teismas – paleido buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, Sausio 13-osios byloje įtariamą nusikaltimais žmoniškumui.
O Europolas, priblokštas tokio Vilniaus teisėjo sprendimo, prakalbo apie korupciją Lietuvos teismuose.
Pripažino suklydęs
Kilęs šurmulys dėl tokio teisėjo verdikto, privertė Vilniaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju dirbantį G. Viederį teisintis. „Sprendimą įtariamajam skirti kardomąją priemonę – namų areštą – priėmiau pagal man pateiktą prokuratūros medžiagą ir teismo posėdyje gynėjo pateiktus dokumentus, – vienoje radijo laidoje teisinosi teisėjas G. Viederis. – Sprendžiau pagal turimą informaciją, kurioje buvo pateikti duomenys apie Lietuvoje sulaikytą asmenį – Rusijos pilietį, jo gyvenamąją vietą, sveikatos būklę“.
Ir tuoj pat pripažino, jog suklydo paleisdamas įtariamąjį. Jis kategoriškai neigė gavęs atlygį už gruzinų grupuotės nario paleidimą.
Tokį teisėjo G. Viederio sprendimą – paleisti Europolo ieškomą nusikaltėlių lyderį – Teisėjų tarybos (TT) pirmininkas Gintaras Kryževičius įvertino kaip šokiruojantį ir paskelbė, jog teisėjui gali grėsti drausmės byla ir atleidimas prezidentės iniciatyva. Taip pat TT pirmininkas užsiminė ir apie galimybę teisėjui G. Viederiui išeiti iš darbo savo noru.
G. Viederis tuoj pat įteikė prašymus atleisti jį ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, ir iš teisėjo pareigų. Bet čia sukilo teisėjų bendruomenė, kuri nesutiko su TT pirmininko G. Kryževičiaus nuomone ir pareiškė, jog teisėjas, priimdamas sprendimus, yra nepriklausomas ir, kad šiuo atveju teisėjui G. Viederiui yra daromas spaudimas.
Apsigalvojo
Sulaukęs kolegų užtarimo teisėjas G. Viederis pakeitė savo nuostatas trauktis iš teisėjo pareigų.
„Prašymą atleisti iš pareigų šalies vadovei pateikiau paveiktas visuomenės reakcijos ir žiniasklaidoje nuvilnijusio atgarsio. Tačiau suvokęs pasekmes ir tikrai žinodamas, kad priėmiau procesinį sprendimą pagal tuo metu man pateiktą medžiagą ir manydamas, kad šis sprendimas teisingas tomis aplinkybėmis, kurios buvo tuo metu, nusprendžiau prašymą atsiimti ir toliau dirbti darbą, kuriam atidaviau ne vienerius savo gyvenimo metus,“ – žurnalistams paaiškino savo apsisprendimą G. Viederis.
Taigi, teisėjui atsiėmus prašymą atleisti jį iš pareigų, prezidentė Dalia Grybauskaitė atšaukė dekretą, kuriuo prašė Teisėtų tarybos patarimo dėl šio teisėjo atleidimo.
Paprašė išaiškinti
Susiklosčius tokiai dviprasmiškai situacijai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LTA) ir TT pirmininkas G. Kryževičius paprašė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti kai kurias KT 1999 metų gruodžio 21 dienos nutarimo nuostatas dėl teisėjo nepriklausomumo.
Pirmininkas paprašė KT atsakyti, ar teismų savivaldos institucijos gali teisėjų procesinius sprendimus įvertinti kaip teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kurį teisėjas galėtų būti atleidžiamas iš pareigų. Taip pat buvo paklausta, ar teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas paneigia bet kokias galimybes teisėjų procesinius sprendimus vykdant teisingumą vertinti teisėjo aplaidumo požiūriu.
Sulaukė išaiškinimo
Kovo 10-ąją KT paskelbė paaiškinimą, kaip ir kada teismų savivaldos institucijos turėtų vertinti teisėjo elgesį. Jame rašoma: „Netinkamas, aplaidus, akivaizdžią kompetencijos stoką rodantis teisėjo elgesys, lemiantis nuolatinį tokių sprendimų, kuriuose nuolat daromos teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, proceso įstatymų pažeidimai, priėmimą, yra nesuderinamas su teisėjui keliamais reikalavimais, todėl suteikia pagrindą taikyti teisėjui drausminės atsakomybės priemones, taip pat pripažinti jį savo poelgiu pažeminusiu teisėjo vardą“.
Anot KT, „teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijų sistema nesudaro jokių prielaidų, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidžiai nagrinėtų bylas“.
Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Romualdo Kęstučio Urbaičio, teismų savivaldos institucijos turėtų vertinti teisėjo elgesį, jeigu jo nagrinėjamose bylose nuolat kartojamos šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo, taikymo klaidos, nuolat kartojami šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai. Tokiu atveju teisėjui gali būti taikoma drausminė atsakomybė, pripažįstama, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
Po KT išaiškinimo trumpą spaudos konferenciją surengęs LAT ir TT pirmininkas G. Kryževičius sakė, jog teisėjas G. Viederis ne tik paleido tarptautinio masto nusikaltėlį, bet ir priėmė neleistinų sprendimų dėl žurnalistų persekiojimo. „Ar skubotumas, ar darbo krūvis, ar per didelis pasitikėjimas savimi per jauname amžiuje tapus tokio didelio teismo vadovu lėmė tokias klaidas, – svarstė G. Kryževičius. – Kyla tam tikrų abejonių ar jis (G. Viederis – aut. past.) atitinka keliamus nūdienos reikalavimus“.
Teisėjo G. Viederio elgesį savivaldos institucija vertins artimiausiame TT posėdyje.
TIK FAKTAI:
Po antrojo tokio skandalingo įtariamojo išlaisvinimo prezidentė D.Grybauskaitė pateikė naujas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas: pasiūlė atsisakyti dabar galiojančios tvarkos, kai aukštesniųjų teismų teisėjai vienasmeniškai priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus dėl suėmimo; taip pat pasiūlė nustatyti, kad aukštesniuosiuose teismuose skundai dėl suėmimo būtų nagrinėjami trijų, o ne vieno teisėjų kaip yra iki šiol.
Kolegialaus skundų nagrinėjimo tvarka aukštesniuosiuose arba apeliacinės instancijos teismuose yra įtvirtinta daugelyje Europos valstybių.
TIK FAKTAI:
Pernai birželio 18-ąją Italijos prašymu visoje Europoje Europolas vykdė didelio masto specialią operaciją, kurios metu vieną po kito sugaudė Merabo Džangveladzės (Merabas Suchumskij) klano narius. Vienu metu Čekijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje buvo sulaikyta 18 gangsterių, tame tarpe ir 13 „įteisintųjų vagių“.
Merabas Suchumskis (Merabas Džengvaladzė) buvo suimtas Vengrijoje. Už grotų nukeliavo ir kiti „įteisintieji vagys“: Temuris Nemsicveridzė (Cripa), Givis Gordeladzė (kurį lietuviai paleido), Roinas Uglava (Matejevičius), Tamazas Korošinadzė ir t.t. Šiuos mafijozus Italijos policija sekė jau keletą metų, o areštuoti juos atsirado proga, kai kriminalistai ėmė tirti Revazo Čiuradzės – verslininko ir kriminalinio pasaulio „generolo“ Teimurazo Čiuradzės (pravarde Alekas) tėvo – nužudymą.
Revazas kontroliavo Italijos firmą „Geotransit ltd.“, kuri vežė komercines siuntas į Gruziją. Ji konkuravo su kita panašia firma, kontroliuojama M. Džangvaladzės klano. Konfliktą aštrino ir tai, kad R. Čiukradė priklausė aršiausiam Onianio ir Merabo Suchumskio priešui – Lašos Šušanašvilio klanui. Italijos policija įtarė, jog per vieną M. Džangvaladzės sušauktą „schodkę“ (susirinkimą – aut. past.) Revazui buvo paskelbtas mirties nuoprendis – 2012 metų sausio 6-ąją samdyti žudikai jį nušovė Bario centre.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
