Lietuvos studentai yra vieni pesimistiškiausių vertindami studijų naudą pasirengimui dirbti, rodo 28 Europos šalyse vykdytas tyrimas, jį 2016-2018 metais atliko į „Eurostudent“ tinklą susivienijusios šalių institucijos.
Lietuvoje 2016 metų balandžio–birželio mėnesiais apklausta per 3,3 tūkst. pirmos, antros pakopos ir vientisųjų studijų universitetų bei kolegijų studentų. Lietuvoje tyrimą vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
Kaip matyti iš tyrimo ataskaitos, prasčiau nei Lietuvoje savo pasirengimą dirbti po studijų vertina tik Rumunijos studentai, geriausiai pasirengę jaučiasi Gruzijos, Olandijos studentai.
Vidutiniškai iš duomenis šiuo klausimu pateikusių 24 šalių 56 proc. studentų mano po studijų būsią gerai pasirengę vietos darbo rinkai.
Lietuvoje tik maždaug kas penktas studentas (22 proc.) mano, kad po studijų baigimo bus pasirengęs tarptautinei darbo rinkai – tai blogiausias įvertinimas tarp 24 šalių. Geriausiai po studijų būsimas savo galimybes tarptautinėje darbo rinkoje vertina suomiai, airiai. Vidutiniškai tarp duomenis pateikusių šalių 35 proc. studentų mano, kad baigę mokslus bus pasirengę konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje.
Tyrimo apžvalgoje pažymima, kad daugiau kaip pusėje šalių studijų metais intensyviai (daugiau kaip 20 valandų per savaitę už atlygį) dirbantys studentai savo pasirengimą darbo rinkai vertina geriau už dirbančiuosius pasyviau. Vis dėlto Lietuva nėra tarp šių šalių – čia beveik vienodai savo galimybes vertina ir dirbantys intensyviai, ir dirbantys pasyviau studentai.
