Tiesa, Baltramiejaus vizito ir toliau nekomentuoja, o bėgančius tikinčiuosius bando išlaikyti kaip tik gali – esą leis jiems melstis neminint Maskvos patriarcho Kirilo, palaikančio rusofašistų pradėtą karą Ukrainoje, vardo. Tiesa, jo vardo meldžiantis galima neminėti tik vienoje iš daugiau nei pusšimčio parapijų.
Iki stačiatikių Velykų likus daugiau nei dviem savaitėms, Maskvai pavaldūs stačiatikių bažnyčios atstovai griebiasi šiaudo – bando išsaugoti bėgančius tikinčiuosius. Surengę spaudos konferenciją jie ne tik sugiedojo bažnytinę giesmę ukrainiečių kalba.
Į spaudos konferenciją jie pasikvietė ir šešis karo pabėgėlius, kuriuos neva palaiko. Tarp jų ir tėvas Andrejus. Ir ne tik jiems, bet ir kitiems Ukrainos karo pabėgėliams mestelėjo pažadą, esą per mišias vienoje iš daugiau nei pusšimčio parapijų, Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės parapijoje, leis melstis neminint rusofašistų pradėtą karą Ukrainoje palaikančio Maskvos patriarcho Kirilo vardo. Ir ne tik palaikančio, bet ir remiančio bei laiminančio šį karą.
„Būtent šitoje parapijoje, tiek lietuvių kalba vykstančiose pamaldose nėra minimas patriarcho Kirilo vardas, tiek nuo šio sekmadienio būsimose ukrainiečių parapijos taip pat nebus minimas“, – teigia arkivyskupijos atstovė Marija Jakubovskaja.
Tiesa, Kirilo vardas nebus minimas tik vienoje parapijoje, visos kitos tai darys kaip ir anksčiau.
„Mūsų bažnyčia negali veikti kažkaip autonomiškai, pasiskelbti pati savęs nepriklausoma. Mums svarbu kanoninė tvarka“, – sako M. Jakubovskaja.
Tiesa, besimelsdami dvasininkai Kirilo vardą minės visose šalies parapijose. O tokia nauja tvarka stebisi prieš metus už nepritarimą Rusijos agresijai iš pradžių suspenduoti, o vėliau iš kunigų pašalinti penki stačiatikių dvasininkai.
„Jūs ateinat, mes neminim, kai tik jūsų nėra – mes minim. Tai tokia keista išsisukinėjimo politika, pozicija“, – sako pašalintas stačiatikių dvasininkas Vitalijus Mockus.
O to tikslas, pasak Mockaus, aiškus. Išlaikyti esamus tikinčiuosius ir pritraukti karo pabėgėlių iš Ukrainos.
„Pritraukti ukrainiečius, dalis jų, nežinau, kiek, bet dalis jų, teko ir kalbėti su tokiais, jie net nesupranta, kad jie dalyvauja Maskvos patriarchato parapijos pamaldose ukrainiečių kalba. Suprastų, gal net ir neitų“, – kalba V. Mockus.
Į spaudos konferenciją pagal Maskvos patriarchato dūdelę šokantys stačiatikiai kaip tik ir pakvietė ukrainiečių karo pabėgėlių, kurie kalba tai, ką Lietuvos stačiatikiai, vedini Inokentijaus, nori girdėti.
„Koks skirtumas, kas ką išsakė, kas istoriškai su kuo elgiasi, koks man skirtumas, jeigu aš esu sušildyta. Mane asmeniškai, nesitikėjau tiek išgirsti maldų už Ukrainą, už Anuprą“, – tvirtina karo pabėgėlė iš Kyjivo Valerija.
Ukrainiečių karo pabėgėlis dvasininkas tėvas Andrejus visgi prasitaria Ukrainoje Kirilo vardo per pamaldas netaręs.
„Ten, kur aš patarnaudavau Ukrainoje, aš neminėdavau patriarcho Kirilo. Tarnaudamas Vilniuje – aš jį miniu“, – sako stačiatikių dvasininkas Andrejus.
Nuo stačiatikių bažnyčios atskirti penki dvasininkai, nepritarę Maskvos dūdelėn pučiančiai Lietuvos stačiatikių bažnyčiai, vėl gali vilktis dvasininko drabužius. Tikinčiuosius kol kas pasitinka keliose sostinės vietose, taip pat Anykščiuose bei Klaipėdoje. Tam Inokentijaus stačiatikiai nepritaria net ir po to, kai prieš savaitę Lietuvoje apsilankęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus suteikė viltį, kad Lietuvoje atsiras bažnyčia, nepriklausanti nuo Maskvos.
„Šiandien prieš mus atsiveria nauja perspektyva ir galimybė kartu siekti Ekumeninio patriarchato egzarchato įsteigimo Lietuvoje“, – kovo 21-ąją kalbėjo patriarchas Baltramiejus.
„Tik Maskvos patriarchatas nepripažįsta to sprendimo. Konstantinopolio patriarchas turi tokią teisę priimti apeliaciją iš kitų autokefalinių vietinių bažnyčių ir mes pasinaudojom šita teise. Visas pasaulis tai pripažįsta. Ir mes galėsim koncelebruoti. Dar neteko išvykti už Lietuvos ribų, bet galėsim koncelebruoti su viso pasaulio ortodoksais, išskyrus Maskvos patriarchatą“, – aiškina V. Mockus.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie tris trūkstančius praktikuojančių stačiatikių. Skylant bažnyčiai, apie pora šimtų jau perėjo prie maldų nesikišant Maskvai.
