Lietuva praėjusių metų lapkričio pabaigoje Tatenai išsiuntė notą prašydama ištirti įvykusį incidentą.
Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS teigė, jog pernai gruodžio pradžioje Tatena Lietuvai atsakė, jog neturi įgaliojimų atlikti tyrimo, nes nėra žinoma padidėjusios radiacijos kilmės šalis, o branduolinė sauga yra kiekvienos šalies nacionalinė atsakomybė.
„Tatena atsakė į Lietuvos notą ir pažymėjo, kad ji kreipėsi į 44 Europos regiono šalis dėl informacijos pateikimo apie rutenio-106 koncentracijos lygį ir ar jų teritorijose nebuvo įvykių, kurie galėjo sukelti rutenio-106 nuotėkį. Visos šalys, įskaitant Rusiją ir Kazachstaną, informavo, kad jų teritorijose nebuvo įvykių, dėl kurių buvo fiksuojama pastebima rutenio-106 koncentracija ore“, – teigė R. Jakilaitienė.
Rusijos meteorologijos tarnyba lapkričio pabaigoje patvirtino, kad rugsėjo pabaigoje keliuose šalies regionuose, netoli Uralo pietuose esančios Čeliabinsko srities Argajašo kaime įsikūrusios stoties, buvo užfiksuota itin aukšta izotopo rutenio-106 koncentracija – ji 986 kartus viršijo įprastą radiacinės taršos lygį. Ji buvo nustatyta rajone, kuriame įsikūrusi branduolinė įmonė „Majak“.
Rusija šią informaciją atskleidė tik po to, kai Prancūzijos radiacinės saugos ir branduolinio saugumo institutas (IRSN) lapkričio 9 dieną paskelbė, jog nuo rugsėjo 27-osios iki spalio 13-osios šalyje paimtuose oro mėginiuose aptikta radioaktyviojo izotopo rutenio-106.
Radioaktyvusis izotopas rutenis-106 susidaro branduoliniame reaktoriuje skylant atomams ir natūraliai gamtoje neaptinkamas. Jis taip pat naudojamas medicinos įrangoje, skirtoje spindulinei terapijai.
