Per pastaruosius penkerius Lietuva prekyboje su Kinija pasiekė tikrą proveržį. Taip teigia „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas, skaičiai daugiau nei iškalbingi: 2013 m. Lietuvos eksporto vertė buvo 88 mln. eurų, o 2018 m. – 189 mln. eurų. Tačiau kiniškų prekių įsivežame daug daugiau nei išvežame lietuviškų į šią Tolimųjų Rytų šalį: 2013 m. Kinijos importo vertė buvo 666 mln. eurų, o 2018 m. – 855 mln. eurų.
Ir nors Kinija užima tik 25 vietą tarp Lietuvos eksporto partnerių, V. Ivanovo teigimu, prekybos santykių pažanga su šia valstybe gana akivaizdi – bendras Lietuvos eksporto augimas per pastaruosius penkerius metus buvo 17 proc., o eksporto į Kiniją vertė išaugo daugiau nei dvigubai.
Milžiniški šuoliai
Vyriausiasis „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui tv3.lt teigė, kad Lietuvai sunku tikėtis dar didesnio eksporto į Kiniją augimo. Pagrindinės to priežastys slypi tiek Vilniuje, tiek Pekine.
„Mes gaminame mažai prekių, kurios paklausios Kinijos rinkoje. Koją kiša ir tai, kad Lietuvos ekonomika nėra didelė. Reikia turėti didesnį mastą, kad patektume į Kinijos rinką. Ką daro Lietuvos verslininkai, tai bendradarbiauja su kitų šalių eksportuotojais į Kiniją, prisideda prie jų prekybos ryšių ir tokiu būdu sugeba realizuoti prekes Kinijos rinkoje. Viena Lietuva savo jėgomis sunkiai skinasi kelią į Kinijos rinką, nes ten yra savų niuansų: nemažai biurokratinių kliūčių, dažnai reikia paramos aukščiausiu lygiu – vyriausybės ar ministerijų. Žinoma, kliūtis ir didelis geografinis atstumas“, – kalbėjo ekonomistas.
„Verslios Lietuvos“ atstovo V. Ivanovo teigimu, Kinijoje paklausiausios lietuviškos prekės yra baldai, optikos, matavimo prietaisai, lietuviški lazeriai, mechaniniai įrenginiai, chemijos produktai, kurių didžiausią dalį sudaro laboratoriniai regentai. Nors Lietuvos valdžia ir įmonės bando sudominti Kinijos rinką mūsų šalies maisto prekėmis ir produktais, V. Ivanovas turi prastų žinių – kinams lietuviški skoniai neįdomūs.
„Maistas nėra tarp pagrindinių eksporto prekių. 2013 m. maisto prekių į Kiniją vertė buvo 3 mln. eurų, o 2018 m. – 2,3 mln. eurų. Tai, netgi, sumažėjo“, – pasakojo V. Ivanovas.
Nors per pastaruosius penkerius metus eksportas į Kiniją augo milžinišku tempu, V. Ivanovo tvirtinimu, ateitis drastiškų pokyčių nežada.
„Panašu į tai, kad, jei neatsiras naujų prekių kategorijų, manau, kad didelio proveržio nebus. Bus nuosaikus augimas. Bent kol kas duomenys rodo, kad tas augimas pradėjo lėtėti“, – kalbėjo V. Ivanovas.
Tačiau „Verslios Lietuvos“ atstovas išlieka optimistiškas. Pasak jo, Kinija yra pakankamai dar neatrasta rinka Lietuvos kompanijoms, tad jei kuris nors pramonės sektorius ar kompanijai pavyks užmegzti ryšius su Kinijos kompanijomis, didesnio eksporto augimo galima tikėtis ir ateityje.
„Kinijos rinkoje yra didesnė tikimybė augimui nei Vakarų Europos rinkose. Natūralu, kad vežame santykinai nedaug, tad jei politiniai santykiai išliks geri, galima tikėtis proveržių“, – samprotavo V. Ivanovas.
Nors Lietuva gali tikėtis išvežti daugiau prekių į Rytus, kiniškų prekių Lietuvoje artimiausiu metu gali mažėti. Ir tai, pasak ekonomisto Ž. Maurico, lems gerėjanti lietuvių finansinė padėtis.
„Ilgainiui importas iš Kinijos turi šiokią tokią tendenciją sumažėti, nes augant pajamoms, gyventojai daugiau renkasi aukštesnės kokybės prekes. Dėl to, Kinija gali šiek tiek prarasti, nebent spės persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės produkciją. Ji, šiuo metu, tą ir bando daryti“, – svarstė Ž. Mauricas.
Domina ir Ukrainos konfliktas
Tačiau Kinijos ir Lietuvos santykiuose figūruoja ne tik ūkio ir prekybos temos, bet ir šnipinėjimas. Taip teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD), kuris vasario pradžioje pristatytame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pirmą kartą paminėjo ir šią Azijos valstybę. Jame rašoma, kad Kinijos žvalgyba ieško sprendimo priėmimo galią ir politinę įtaką turinčių asmenų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, kurių metu Lietuvos piliečiai yra verbuojami.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Konstantinas Andrijauskas tv3.lt teigė, kad Kiniją Lietuva domina trimis aspektais.
„Pirmiausia, tai gali būti susiję su mūsų ekonominiais projektais, Klaipėdos uostu, infrastruktūra. Antras labai svarbus veiksnys – mes esame Vakarų euroatlantinių aljansų ir struktūrų – NATO ir Europos Sąjungos – nariai. Kinams tikriausiai yra įdomu, ką mes darome, kaip mes bandome daryti įtaką sprendimų priėmimui šiose organizacijose“, – kalbėjo K. Andrijauskas.
Politologo nuomone, Kinijos veiksmai Lietuvoje pakankamai suaktyvėjo, kai Lietuva buvo ypatingai girdima tarptautinėje bendruomenėje pirmininkaudama Europos Sąjungai ir būdama nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare.
Pašnekovo tvirtinimu, kinus domina ir aktyvus Lietuvos dalyvavimas sprendžiant konfliktą Ukrainoje. Pasak K. Andrijausko, Kinijos vykdomos milijardinės vertės „Naujojo Šilko kelio“ iniciatyvos, kuria siekiama Europą ir Aziją sujungti uostų, kelių, pramonės zonų ir kitokių infrastruktūros objektų tinklu, didelė projektų dalis buvo siejama su Ukraina ir Krymu, tad nenuostabu, kad Kinija atidžiai stebi šią situaciją.
„Svarbus veiksnys ir tas, kad Kinija žiūri į Rusijos ir Vakarų konflikto susidūrimą Ukrainoje kaip į situaciją, kurioje tam tikru laiku gali atsidurti ji pati. Jai svarbu suprasti šios susiklosčiusios padėties kompleksiškumą. Lietuva yra viena iš valstybių, kuriai prasminga skirti dėmesį. Šiame kontekste Kinija mokosi iš to, kaip Vakarai gali reaguoti, kokias spaudimo priemones gali turėti didžiųjų valstybių, kurie yra pajėgūs veikėjai, atžvilgiu. Tai kaip mokomoji laboratorija“, – samprotavo K. Andrijauskas.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Kinijos santykius K. Andrijauskas įžvelgė daugiau galimybių nei grėsmių. Pasak pašnekovo, ekonominiai santykiai su Kinija šiuo metu yra pakankamai maži ir tikrai yra galimybių gerinti santykius ekonominėse srityse.
„Pakankamai daug tų erdvių augimui, kurios mums nėra aktualios ir svarbios saugumo požiūriu. Mums visiškai nebūtina kinų kviestis į savo infrastruktūros projektus, bet prekybos, kitokių investicinių srautų mastai tikrai galėtų būti gerokai didesni, nes mes kalbame apie antrą didžiausią pasaulio ekonomiką. Norėtųsi ir būtų labai logiška, kad ekonominiai santykiai su ta šalimi būtų gilesni“, – samprotavo pašnekovas.
(Ne)saugūs kiniški telefonai
Nerimo dėl galimų Kinijos keliamų grėsmių saugumui yra ne tik Lietuvoje. Telekomunikacijų milžinė „Huawei“ pastaruoju metu susidūrė su kaltinimais, kad Kinijos valdžia gali naudoti bendrovės įrangą šnipinėjimui. Jungtinės Valstijos aktyviai ragina uždrausti „Huawei“ telefonus bei skatina nenaudoti Kinijos įmonės įrangos. „Huawei“ ir Kinijos valdžia neigia bet kokius kaltinimus. Kai kurie verslo ekspertai mano, kad šis konfliktas yra daugiau susijęs ne su saugumu, o su besitęsiančiu JAV ir Kinijos prekybos karu.
„Natūralu, kad žmonės dirbantys karinėje ir saugumo erdvėje akcentuoja saugumo aspektą, o žmonės, kurie dirba ekonominiame sektoriuje, labiau akcentuoja ekonomines grėsmes ar konkurenciją“, – svarsto K. Andrijauskas.
Pašnekovo tvirtinimu, konkrečių įrodymų, kad „Huawei“ įrenginiai iš tikrųjų gali būti naudojami šnipinėjimui, kol kas nėra.
„Bet tai nereiškia, kad iš principo to nėra ir to negalėtų būti“, – situaciją vertino ekspertas.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kovo pradžioje pareiškė, kad „Huawei“ technologijų Lietuvos krašto apsaugos sistemoje nebus. Tačiau, pasak K. Andrijausko, lietuviams, naudojantiems „Huawei“ telefonus, nėra ko baimintis.
„Kinijai tikrai neįdomus paprastas žmogus, kuris naudoja „Huawei“. Reikia pripažinti, kad šie telefonai yra labai konkurencingi ir prieštarauja vis dar Lietuvoje įsigalėjusiai nuomonei apie Kinijos produkcijos žemą kokybę. Paprastam Lietuvos gyventojui didesnių problemų tai neturėtų kelti. Žymiai daugiau grėsmių įžvelgčiau su „Yandex. Taxi“, – samprotavo politologas.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausiai Lietuva eksportavo į Europos Sąjungos šalis. Daugiausiai lietuviškų prekių keliavo į Latviją, eksporto vertė į šią šalį praėjusiais metais siekė 2,74 mlrd. eurų, į Lenkiją, 2,3 mlrd. eurų, į Vokietiją, 2,08 mlrd. eurų.
Didžiausia ne Europos Sąjungoje esanti Lietuvos prekybos partnerė išlieka Rusija. Eksporto vertė į šią šalį 3, 9 mlrd. eurų. Nemažai lietuviškų prekių plaukia ir į JAV, eksporto vertė į šią šalį – 1,46 mlrd. eurų.
