„Neptūnas“ yra arčiau finalo, nors per pusfinalį aikštėje nepasirodė vienas svarbiausių ekipos krepšininkų Donatas Zavackas, nors serijoje jokios naudos komandai neduoda anksčiau dažnai spindėjęs Travisas Baderis. „Lietuvos rytas“ klaipėdiečius šį sezoną iki pusfinalio buvo įveikęs keturis kartus iš penkių bandymų, o pirmajame čempionato etape iškovojo net devyniomis pergalėmis daugiau nei uostamiesčio klubas.
Kodėl Vilniaus ekipa dabar stringa? Tomo Pačėso auklėtiniai ir toliau nesugeba atsikratyti įtampos. Tiesa, trečiajame mače „Lietuvos ryto“ krepšininkai jau žaidė kiek laisviau ir ramiau nei per pirmuosius du. Pergalė buvo pasiekta daugiausia itin kietos, agresyvios, ties pražangos riba balansuojančios gynybos.
T. Pačėsas, norėdamas išlaikyti šviežias savo žaidėjų jėgas, intensyvumą ginantis, vėl, kaip ir pirmojoje serijos dvikovoje, pasitelkė visus 12 krepšininkų (antrojoje žaidė 11). Tai padėjo stabdyti varžovų puolimą, bet, mano nuomone, ši didžiulė rotacija kenkia puolimui. Krepšininkai nespėja įsižaisti, pajusti rungtynių ritmo, nes keletą minučių pabuvę aikštėje turi sėsti ant suolo.
„Neptūnas“ antradienį iš esmės panaudojo tik aštuonis žmones (T. Baderis pabėgiojo vos 2,5 min.). Panašus vaizdas buvo ir ankstesniuose mačuose.
Eilinį kartą abejonių kėlė kai kurie „Lietuvos ryto“ keitimai. Nežinia, dėl ko T. Pačėsas taip dievina Adamą Lapetą. Jam esant aikštėje vakar svečiai pelnė aštuoniais taškais daugiau nei praleido. Tai prasčiausias rezultatas vilniečių gretose. Toks pat 217 cm ūgio lenko plius minus rodiklis buvo ir pirmosiose rungtynėse. Antradienį jis beveik per 20 minučių sukrapštė tik tris taškelius, atkovojo vos vieną kamuolį (pirmajame mače sugriebė tris), visiškai nesusitvarkė su Jeray Grantu.
„Lietuvos rytas“ vakar ketvirtojo kėlinio viduryje pabėgo nuo varžovų aštuoniais taškais, kai priekinėje linijoje rungtyniavo Artūras Jomantas ir judriausias bei mobiliausias sostinės klubo aukštaūgis Artūras Gudaitis. Tačiau vėliau jį pakeitė A. Lapeta, ir klaipėdiečiai vos neišgelbėjo rungtynių. Jei paskutinę sekundę Danielis Ewingas laisvas būtų pataikęs nuo aikštės vidurio, T. Pačėso dainelė Vilniaus ekipoje būtų sudainuota.
Kai žaidžia lėtapėdis A. Lapeta, vilniečiams sunkiau gintis. Lenkas po to, kai jo tiesioginis oponentas pastato užtvarą kuriam nors „Neptūno“ gynėjui D. Ewingui, Mindaugui Girdžiūnui ar Martynui Mažeikai, yra nepajėgus pristabdyti oponentų antrosios linijos žaidėjo, todėl reikia komandos draugų pagalbos. Toku būdu atsiveria spragos „Lietuvos ryto“ gynyboje.
Be to, legionieriui iš Lenkijos šioje serijoje silpnai kovojant dėl kamuolių sostinės krepšininkams itin sudėtinga organizuoti greitąjį puolimą. Nors „Neptūnas“ verčiasi ir be „centro“ Trento Plaistedo, klaipėdiečiai, nusileisdami varžovams ūgiu, tik vienoje serijos dvikovoje pralaimėjo kovą po lenta. Greitojo puolimo vilniečių žaidime beveik nematėme ir trečiajame mače. Be to, Dainiaus Adomaičio auklėtiniai itin operatyviai grįžta prie savojo krepšio. „Lietuvos rytas“ nesugeba surinkti lengvų taškų, o poziciniame puolime neretai matome gimdymo kančias.
Antradienį vilniečius ištraukė Deividas Gailius, o antrojoje dvikovoje Lietuvos rinktinės nariui leido pasireikšti treneris leido tik 3,5 minutės. Tai sunkiai suvokiama.
Kol kas „Neptūnas“ atrodo geriau pasirengęs pusfinalio kovoms, bet karas dar nesibaigė. Ar vis dar skęstantis „Lietuvos rytas“ ir Klaipėdoje pačiups išsigelbėjimo šiaudą? Visko gali būti.
