Tačiau unijų atstovai dėl didelių kaštų skeptiškai vertina idėją kurti vieningą bankomatų tinklą. Jos neskuba steigti ir savo filialų – kasų, tačiau investuoja į elektroninę bankininkystę.
V. Vasiliauskas: viltis – nauji bankai
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta – bankų traukimasis iš periferijos yra „pastovus galvos skausmas“.
„Bankų veiklos efektyvinimas ne visuomet reiškia, kad dabartinė infrastruktūra yra išlaikoma. Skyrių tinklas, be jokios abejonės, mažėja pakankamai nemenkais tempais“, – praėjusią savaitę Biudžeto ir finansų komitete pareiškė V. Vasiliauskas.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad „bankinės paslaugos iš regionų dingsta“: „Rajonuose bankų išvis nebelieka, kartais net bankomatų nebelieka. Ar čia yra gerai, kad nuo žmonių tolsta tos paslaugos?“.
V. Vasiliauskas prognozavo, kad padėtį pataisytų naujų bankų atėjimas: „Labai svarbus yra naujų žaidėjų atėjimas, pasiūlymas tų pačių paslaugų už geresnes kainas“.
Pasak jo, Lietuvos rinka dabar domisi keturi bankai.
„Šiuo metu dirbame ties keturiais potencialiais naujais dalyviais. Jeigu jie atitiks reikalavimus, gali tikėtis licencijų. Yra ir užsienio kapitalo, ir lietuviškų. Iš tų keturių kol kas dar į finalinę stadiją nėra atėjusi nė viena kredito unija. Bet aktyviai bendraujančių šalia tų keturių yra pora“, – BNS teigė Lietuvos banko vadovas.
Rinka atvira kredito unijoms
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad bankų vietą rajonuose galėtų užimti kredito unijos.
Pasak jo, Lietuvos centrinė kredito unija galėtų „štampuoti ir statyti“ bankomatus, kuriais galėtų naudotis visų unijų klientai: „Centrinė kredito unija galėtų strateguoti, domėtis, koks unijomis padengimas regionų“.
Tačiau 50 kredito unijų ir per 70 jų kasų vienijančios Centrinės kredito unijos vadovas Mindaugas Vijūnas abejoja tokio tinklo racionalumu: „Artimiausiu metu neturime plano steigti tokį tinklą“.
Pasak jo, išlaikyti bankomatų tinklą brangu: „Yra brangus malonumas išlaikyti. Vien tai, kad Lietuvoje bankomatų tinklus turi tik trys didieji bankai, o likusieji optimizuodami kaštus yra susijungę į bendrą tinklą, rodo apie šios paslaugos atsiperkamumą. (...) Mums, kredito unijoms, išlaikyti bankomatus net Vilniuje ar Kaune būtų per brangu. Todėl lieka skatinti atsiskaitymus negrynaisiais.“.
4 tūkst. narių turinčiai unijai „Tikroji viltis“ vadovaujantis Ramūnas Stonkus mano, jog tik pinigus išduodantys bankomatai tampa atgyvena, be to, išvežioti grynuosius tampa vis kebliau.
R. Stonkus pripažįsta, kad unijos Lietuvą yra „padengusios neblogai“ ir joms plėstis neapsimoka. Be to, pasak jo, pensininkai jau išmoko naudotis mobiliaisiais telefonais ir apsieina be banko ar unijos.
R. Stonkus pasakojo apie Olandijos patirtį, kai nedidelėse gyvenvietėse įrengti specialūs bankomatai su televizoriais, kurie konsultuoja žmones.
Vis dėlto Centrinės kredito unijos vadovas sako matantis verslo nišą periferijoje.
„Bankai traukiasi iš mažesnių miestelių, bet gyventojai lieka, ir XXI amžiaus pasaulyje finansinės paslaugos jiems yra gyvybiškai būtinos. Kredito unijos būtent čia dažnai mato verslo nišą“, – BNS teigė M. Vijūnas.
Jis mano, kad unijos sėkmingai gali veikti miesteliuose su maždaug 5 tūkst. ar mažiau gyventojų.
