Lietuvos klubinis rankinis jaučia pagyvėjimą. Stipriausia šalies komanda Kauno „Granitas-Karys“ įveikė Europos rankinio federacijos (EHF) Čempionų lygos atrankos barjerą ir po trejų metų pertraukos pateko į pagrindines grupės varžybas.
Tačiau kelias į elitą nebuvo lengvas. Kauniečiams per atrankos varžybas įnirtingai priešinosi Baltarusijos čempionai Bresto „Meshkov“ rankininkai. Pirmosios rungtynės Kaune baigėsi lygiosiomis 27:27. Per atsakomąją dvikovą Breste praėjusį savaitgalį nugalėtojas taip pat nepaaiškėjo (32:32). Tačiau duris į kitą etapą „Granitui-Kariui“ atvėrė svečiuose daugiau pelnytų įvarčių taisyklė. Per dvejas rungtynes geriausiai sekėsi Aidenui Malašinskui, jis įmušė net 17 įvarčių. Tomas Kraucevičius pasižymėjo 10 kartų, Rolandas Bernatonis - 8.
„Baltarusiams sugebėjome pakišti koją. „Meshkov“ yra tikra profesionalų komanda, turi penkis pajėgius rusus ir du ukrainiečius, žaidžia dideliuose sporto rūmuose. Kai ten rungtyniavome, jų ekipą palaikė maždaug keturi tūkstančiai žiūrovų. Mūsų vyrai kovojo puikiai, ypač vartininkas Šarūnas Mičiulis. Aišku, mums šyptelėjo ir fortūna“, - LŽ pasakojo „Granito-Kario“ treneris Valdemaras Novickis.
Sužinojo varžovus
Per pagrindinį Čempionų lygos 32 komandų turnyrą Kauno rankininkai pateko į A grupę. Jie kovos su Laško „Celje Pivovarna“ (Slovėnija), „Chambery Savoie“ (Prancūzija) ir Stokholmo „Hammarby“ (Švedija) komandomis.
V.Novickis savo ekipai konkrečių uždavinių nekelia: „Svarbu, kad žaidėjai galės įgyti naudingos tarptautinių varžybų patirties ir užsigrūdinti. Nemanau, jog būtų tragedija, jei nepasisektų pasirodyti sėkmingiau. Vien tai, kad patekome į pagrindinį turnyrą, padės populiarinti rankinį, pritrauks žiūrovų į rungtynes.“
Treneris grupės favorite laiko komandą „Celje Pivovarna“, kuri 2004-aisiais jau laimėjo Čempionų lygą. Slovėnijos ekipoje, be vietinių žaidėjų, rungtyniauja ir stiprūs rankininkai iš gretimų šalių - Serbijos, Bosnijos, Kroatijos.
Prancūzų „Chambery“ praėjusį sezoną pasiekė EHF taurės ketvirtfinalį, o švedų „Hammarby“ du pastaruosius sezonus dalyvavo Čempionų lygos grupės varžybose, tačiau iš viso per 10 rungtynių laimėjo tik porą kartų. „Prancūzijos ir Švedijos rankinio lygis labai aukštas, todėl laukia sunkios kovos“, - iškart perspėjo treneris.
Pirmas „Granito-Kario“ mačas vyks Stokholme jau spalio 4 dieną.
Stiprinti neketina
Paklaustas, ar neketina prieš atsakingas kovas sustiprinti komandos, V.Novickis tik numojo ranka. „Juk čia ne krepšinis. Geriems legionieriams įpirkti arba lietuviams iš užsienio klubų susigrąžinti reikia didelių pinigų. Negalime sau to leisti. Remsimės išsiugdytu jaunimu. Mūsų komandos žaidėjų amžiaus vidurkis - 22 metai. Esame jauni, tačiau ir jaunatviškas entuziazmas padeda laimėti. Gaila, bet jau po poros metų tuos pačius sustiprėjusius rankininkus privalėsime išleisti į turtingus Vokietijos ar Ispanijos klubus. Nepajėgsime jų išlaikyti“, - samprotavo „Granitą-Karį“ treniruojantis 1988 metų Seulo olimpinis čempionas V.Novickis.
Rūpesčiai dėl infrastruktūros
Atrodytų, natūralu, kad patekus į aukščiausio lygio varžybas iškyla papildomų problemų dėl rungtynių rengimo ir infrastruktūros. Po 18 metų rankininkams pagalbos ranką tiesia Kauno miesto savivaldybė. Ji nusprendė skirti 100 tūkst. litų metinį finansavimą ir pažadėjo padengti Kauno sporto halės nuomos rungtynėms išlaidas. „Granitui-Kariui“ finansinę paramą teikia ir Lietuvos kariuomenė.
Tačiau vis tiek, norėdamas patenkinti Europos rankinio federacijos (EHF) reikalavimus, klubas turės sunkumų.
„EHF Čempionų lyga siūlo patrauklias aukščiausio lygio varžybas, bet taip pat kelia ir savas sąlygas. Pavyzdžiui, mūsų aikštės danga neatitinka tarptautinių reikalavimų, todėl turime ją arba pirkti iš EHF, arba nuomotis. Kad didėtų turnyro populiarumas, namų rungtynes privalo transliuoti televizija. Taigi problemų yra, bet tikimės jas greitai išspręsti“, - optimistiškai kalbėjo V.Novickis.
Laimėjimai - praeityje
Kauno „Granitas“ toli gražu nėra naujokas EHF rengiamuose turnyruose. Klubas epizodiškai juose pasirodo sėkmingai, tačiau skambesnes pergales jau dengia laiko dulkių sluoksnis. Vyresnės kartos sporto gerbėjai puikiai prisimena kauniečių sėkmę 1987 metais. Tuomet jie iškovojo Europos taurę, o finale taip pat dėl svečiuose pelnytų įvarčių taisyklės parklupdė ispanų Madrido „Atletico“ (23:23 ir 18:18) klubą. Įdomu, kad dabartinis kauniečių treneris V.Novickis tada buvo vienas pagrindinių pergalės kalvių aikštėje. Vėliau daugkartiniai Lietuvos čempionai ne kartą bandė laimę Čempionų lygoje. Geriausiai sekėsi 1995 ir 1996 metais - kauniečiai pasiekė aštuntfinalį.
2004-2005 metais komanda neįveikė grupės barjero. Tokia pat nesėkmė ištiko ir po metų, tačiau tą sezoną kartų kaitą išgyvenusi ekipa visus šešis mačus pralaimėjo vidutiniškai 9 įvarčių skirtumu.
Kiti klubai pasyvūs
Be „Granito-Kario“, Europoje šiemet laimę bandys vos dvi Lietuvos komandos. Lapkritį kovą dėl EHF Iššūkio taurės pradės Klaipėdos „Žemaitijos Dragūnas“, o spalio pradžioje Vilniaus moterų ekipa „Eglė-Šviesa“ įsitrauks į Europos taurės turnyrą. Pavasarį Lietuvos vyrų rankinio vicečempionais tapusių „HC Vilniaus“ ir bronzos medaliais pasipuošusių Panevėžio „Viking-Malt“ žaidėjų šį sezoną Europoje neišvysime.
Kodėl kiti Lietuvos klubai tokie pasyvūs? Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Vytenis Andriukaitis situaciją aiškina taip: „Tokią tendenciją stebiu jau trečius metus. Pagrindinė problema - finansavimas. Klubai yra beveik privatūs, todėl nesukaupia reikalingų lėšų, kad galėtų dalyvauti Europos turnyruose. Arba mano, jog tai jiems nebus finansiškai naudinga. Todėl ir susidaro tokia padėtis. Noriu pabrėžti, kad net krepšinio galingieji neapsiriboja privačiais investuotojais, ieško valstybinio sektoriaus paramos. Tad ką jau kalbėti apie kur kas mažiau populiarų rankinį.“
Turint galvoje, kad „Granitas-Karys“ Lietuvos čempionatuose sulaukia įnirtingo kitų klubų pasipriešinimo, galima daryti išvadą, jog mūsų šaliai Europoje sėkmingai galėtų atstovauti ne tik Kauno ekipa. Deja, kol kas tai nerealu.
Vilmantas Remeika
