Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Pradėjau karą su didžiule betvarke mūsų Lietuvoje. Aš labai gerai
suprantu, kad su šia problema vienas tikrai nesusitvarkysiu, todėl
norėdami ko nors pasiekti to imkimės visi. Šį straipsnį pasiunčiau į
keletą laikraščių, bet nelabai tikiu, kad žurnalistai norės susigrumti
su aferistais, kurie stengiasi tik dėl savęs. Jiems sava piniginė
svarbesnė už milijardinius nuostolius daromus mūsų valstybei, mūsų
gamtai ir asmeniškai mums visiems.
Atleiskit, kad aš su Jūsų visų parama pradedu šį karą, kurio visomis
jėgomis turėjo jau senai imtis taip vadinami ,,žalieji'', už
ekologiškus mūsų žiemos kelius.
Persiųskite šį laišką visiems ir aš manau, kad, kaip tiktai pats laikas išspręsti
šią visai lengvai išsprendžiamą problemą.
Mes per gyvenimą susiduriame su labai daug problemų. Vienos, kartais
nežinia iš kur atsiranda pačios, o kitas mes susikuriame patys. Viena
iš jų metų metais mus gniaužianti, tai druska mūsų keliuose žiemą. Mes
taip su šia problema susitaikę, kad net ir nesusimąstome, kad galėtų
būti kitaip. Kitose srityse mėgstame paskaičiuoti vėjais paleistus
centus, o čia gaunasi tikrai milijardiniai nuostoliai. Prie šių
nuostolių dar galime pridėti ir nusipirktos druskos kainą. O naudojame
ją daug kur. Tik pagalvokite, kam patinka gyventi žiemą sumūrytuose
namuose, kur nuo drėgmės ir vasarą ir žiemą pelėsiais padengtos
sienos. Kam patinka važiuoti, kad ir prie -10 laipsnių, druska
nubarstytu keliu, kada purslais taškosi sūrus sniegas. Mes egoistai
apie tai gal ir nepagalvojame, nors tai kasdienis mūsų žiemų
reiškinys. Ar labai daug kam patinka kai mus pačius, ar mūsų mašiną
šiuo sūrymu apipila koks nors, visu greičiu pralekiantis ,,kelių
erelis''. Mes tikriausiai ilgai bylinėtumės su kiekvienu, kuris mus,
ar mūsų transporto priemonę apipiltų druska, o čia lygybė. Šiandien tu
mane,- rytoj aš tave ir visi patenkinti, nors tuo kartu kiekvienas
pasipiktiname, o gal ir riebiai nusikeikiame.
O ką daryti kiekvienoj pakelėj, upėje, ar upelyje gyvenančiam gyvūnui?
Kur jam rasti teisybę?
Mes su plakatais rankose prie valdiškų įstaigų rėkiame dėl statomų
Lietuvoje kiaulidžių ir t.t. O, kad mes sau ir visai mūsų Lietuvos
gamtai patys esam kiaulės, tai taip matyt ir turi būti. Mes jau taip
susigyvenę su mūsų pačių daromomis kiaulystėmis, kad kitokio gyvenimo
ir neįsivaizduojame. O problema visai lengvai išsprendžiama.
Užtektinai turime savo smėlio tai ir barstykime savo kelius lietuvišku
smėliu, kaip kad barstėme seniau. O jeigu išrinktiesiems valdžios
vyrams ir moterims rūpi padaryti biznį tai galime pirkti smėlį iš
kaimynų. Smėlys aš manau pigesnis negu druska. Sutaupysim milijardus
ir kas svarbiausia nušluostysim nosis visur ir dėl visokių nesąmonių
rėkaujantiems taip vadinamiems ,,žaliesiems''. Druskos atsargų prieš
kiekvieną žiemą reikia prisipirkti, o smėlio turim užtektinai. Aš
manau, kad kiekvienas protingas lietuvis savo kiemo takelius smėliu,
kad nebūtų slidu, nubarsto, o ne bėga į parduotuvę druskos pirkti.
Albertas
Gamtą mylintis ir gerbiantis žmogus.
suprantu, kad su šia problema vienas tikrai nesusitvarkysiu, todėl
norėdami ko nors pasiekti to imkimės visi. Šį straipsnį pasiunčiau į
keletą laikraščių, bet nelabai tikiu, kad žurnalistai norės susigrumti
su aferistais, kurie stengiasi tik dėl savęs. Jiems sava piniginė
svarbesnė už milijardinius nuostolius daromus mūsų valstybei, mūsų
gamtai ir asmeniškai mums visiems.
Atleiskit, kad aš su Jūsų visų parama pradedu šį karą, kurio visomis
jėgomis turėjo jau senai imtis taip vadinami ,,žalieji'', už
ekologiškus mūsų žiemos kelius.
Persiųskite šį laišką visiems ir aš manau, kad, kaip tiktai pats laikas išspręsti
šią visai lengvai išsprendžiamą problemą.
Mes per gyvenimą susiduriame su labai daug problemų. Vienos, kartais
nežinia iš kur atsiranda pačios, o kitas mes susikuriame patys. Viena
iš jų metų metais mus gniaužianti, tai druska mūsų keliuose žiemą. Mes
taip su šia problema susitaikę, kad net ir nesusimąstome, kad galėtų
būti kitaip. Kitose srityse mėgstame paskaičiuoti vėjais paleistus
centus, o čia gaunasi tikrai milijardiniai nuostoliai. Prie šių
nuostolių dar galime pridėti ir nusipirktos druskos kainą. O naudojame
ją daug kur. Tik pagalvokite, kam patinka gyventi žiemą sumūrytuose
namuose, kur nuo drėgmės ir vasarą ir žiemą pelėsiais padengtos
sienos. Kam patinka važiuoti, kad ir prie -10 laipsnių, druska
nubarstytu keliu, kada purslais taškosi sūrus sniegas. Mes egoistai
apie tai gal ir nepagalvojame, nors tai kasdienis mūsų žiemų
reiškinys. Ar labai daug kam patinka kai mus pačius, ar mūsų mašiną
šiuo sūrymu apipila koks nors, visu greičiu pralekiantis ,,kelių
erelis''. Mes tikriausiai ilgai bylinėtumės su kiekvienu, kuris mus,
ar mūsų transporto priemonę apipiltų druska, o čia lygybė. Šiandien tu
mane,- rytoj aš tave ir visi patenkinti, nors tuo kartu kiekvienas
pasipiktiname, o gal ir riebiai nusikeikiame.
O ką daryti kiekvienoj pakelėj, upėje, ar upelyje gyvenančiam gyvūnui?
Kur jam rasti teisybę?
Mes su plakatais rankose prie valdiškų įstaigų rėkiame dėl statomų
Lietuvoje kiaulidžių ir t.t. O, kad mes sau ir visai mūsų Lietuvos
gamtai patys esam kiaulės, tai taip matyt ir turi būti. Mes jau taip
susigyvenę su mūsų pačių daromomis kiaulystėmis, kad kitokio gyvenimo
ir neįsivaizduojame. O problema visai lengvai išsprendžiama.
Užtektinai turime savo smėlio tai ir barstykime savo kelius lietuvišku
smėliu, kaip kad barstėme seniau. O jeigu išrinktiesiems valdžios
vyrams ir moterims rūpi padaryti biznį tai galime pirkti smėlį iš
kaimynų. Smėlys aš manau pigesnis negu druska. Sutaupysim milijardus
ir kas svarbiausia nušluostysim nosis visur ir dėl visokių nesąmonių
rėkaujantiems taip vadinamiems ,,žaliesiems''. Druskos atsargų prieš
kiekvieną žiemą reikia prisipirkti, o smėlio turim užtektinai. Aš
manau, kad kiekvienas protingas lietuvis savo kiemo takelius smėliu,
kad nebūtų slidu, nubarsto, o ne bėga į parduotuvę druskos pirkti.
Albertas
Gamtą mylintis ir gerbiantis žmogus.
Laba dieną,
norėčiau susisiekti su gamtininku Paltanavičium.
Norime pastatyti stulpą ir įkelti gandralizdį.
Tačiau vieta kur numatę įkelti gandralizdį ,visą laiką šiltu metų
laiku, apsemta nedidelio gylio vandens.(10-30cm)
Ar gali gandrai perėti tokioje vietoje , kur po lizdu blizgės
vanduo?.Nuo vandens paviršiaus planuojame apie 8-9m atstumą.
Pagarbiai,
Tautvydas Aleksandravičius
Atsakyti Persiųsti
norėčiau susisiekti su gamtininku Paltanavičium.
Norime pastatyti stulpą ir įkelti gandralizdį.
Tačiau vieta kur numatę įkelti gandralizdį ,visą laiką šiltu metų
laiku, apsemta nedidelio gylio vandens.(10-30cm)
Ar gali gandrai perėti tokioje vietoje , kur po lizdu blizgės
vanduo?.Nuo vandens paviršiaus planuojame apie 8-9m atstumą.
Pagarbiai,
Tautvydas Aleksandravičius
Atsakyti Persiųsti
Obelių miestelyje(Rokiškio rajonas), kovo 20 d. mačiau net 3 skrendančius gandrus. Ar jie išgyvens tokį šaltą pavasrį???
man11metų metų ir man jusų laida labai patinka.o dae nekalbant apie tą paukščių čiulbėjimą laidos pradžioje,jis nuostabus.norėčiau paklausti ar galėčiau jums atsiųsti aprašymą apie vasaros nuotikį??? lis labai linksmas!!!!
kodel pakeitet laidos transliavimo laika?
Bandžiau iš laidos kūrėjų dar rudenį sužinoti daugiau apie matytus paukščius ( siunčiau nuotrauką ), kas jie tokie , dar klausiau apie pelėdas.Deja , mano užklausimu nesusidomėta.Gaila.Gal ne tuo adresu kreipiausi ?
pamenu dar buvau medziotojas. Buvo rugsejo pabaiga. Sedejau bokštelyje prie buvusio bulviu lauko. Išgirdau, kad arteja šernu banda. Jaunimas kaip visada artejo išdykaudamas, gi mama buvo labai atsargi. Vis vadovavo ir kazka kazkatai aiskino kriuksedama. Jau buvo visai šalia. Mama suvadovavo visi nutilo, tik vienas serniukas toks drasus išbego ji laukyme.Akimirksniu išbego šerne savo galingu šnipu uzkabino šerniuka ir kad šveis i krumus. visi nutilo. Ko gero buvo pamoka visam gyvevimui.Daugiau niekas nepasirode, matomai pajuto pavoju....
dar prisiminiau nuotiki:rugsejo pradzioje zvejojau netoliese pratekancioje Širvintoje. Netoliese plaukiojo gulbiu šeimynele. Pradejau vilioti metydamas duonos gabaliukus. Susidomejo gulbinas, palengva eme irtis link kranto.Vaizdas nuostabus net turejau minti ji paglostyti. Kelis gabaliukus nugurge priplauke pradejo lipti i kranta.Pamaniau suviliojau.bet staiga paspyle sparnu kruša ir znaibimai.Patikekit, kol pasikeliau, - visa laika buvau lydimas labai skaudziais smugiais.Man atsitraukius gulbinas išdidziai nuplauke prie savo šeimynos.gamtoj savi istatymai, ten meiles nera, tik labai grištos auklejimo pamokos.
laida nuostabi.esu neigalus. labai noriu papasakoti šio vakaro nuotiki:esu veterinarijos gydytojas,gyvenu vienas,turiu dvi vištas ,manika ir auguste,gaideli antuoške, katina kiri kiri, ir šuniuka meškuti. visi gyvena kieme laisvai, niekas nesipyksta. tarkim einu pas kaimynus tai aš pirmas poto meškutis katinas manika ir auguste. kaimynai stebisi, bet taip yra.parduotuven visuomet lydi meškutis. Šia pavakare padejau visiems maistelio. Pats nuejau uzdaryti kiemo vartu. pareinu ziuriu kaimyno juoduke smaguriauja iš meškiuko bliudelio, pagalvojau tegu. Staiga mano vištele monika begte ir kad puole kaimynu juoduke katyte , ta iš pradziu nesuprato, kas darosi,bet mano vištele atkakliai puole ginti šuniuko meškio bliuda.Vat tau ir višta, protelis ne pagal galvos diduma pagalvojau
SAUNU JUS ISLIKOT GAMTOI
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos radijo laidai „Gamta – visų namai“ – 50