Lietuvos Respublikos prezidentais po Nepriklausomybės atkūrimo buvo Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas ir Dalia Grybauskaitė. Liepos 12 d. priesaiką duos ir naujuoju šalies vadovu taps Gitanas Nausėda.
Užbarikadavo Katedros duris
Pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo išrinkto prezidento A. M. Brazausko inauguracija vyko 1993 m. vasario 25 d. Tuo metu Seimo pirmininko pareigas ėjęs Česlovas Juršėnas portalui tv3.lt pasakojo, kad inauguracijos programą ir scenarijų rengė Nepriklausomybės akto signataras, rašytojas Romas Gudaitis.
„Jis man pasakojo, kad daug skaitė apie kitose šalyse vykusias inauguracijas ir labai susidomėjo Čekijos prezidento Vaclovo Havelo inauguracija“, – kalbėjo Č. Juršėnas.
Pašnekovas prisimena, kad inauguracija prasidėjo nuo pagoniškų apeigų, kurios vyko ant Gedimino kalno.
„Idėja buvo pabrėžti mūsų valstybės tęstinumą ir jos amžinumą“, – pasakojo Č. Juršėnas.
Po apeigų ceremonija turėjo tęstis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, tačiau iškilo pirmieji nesklandumai. Centrinį bažnyčios įėjimą užblokavo aktyviausi Vytauto Landsbergio rėmėjai, vadinamosios „megztosios beretės“.
„Toks force majeur, kuris tais laikais buvo įprastas“, – prisimena Č. Juršėnas.
Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas A. M. Brazauską ir kitus ceremonijos dalyvius įsileido pro šonines Katedros duris. Ten išrinktasis prezidentas aplankė nuo Mindaugo laikų išlikusius šventovės pamatus, pagerbė Vytauto ir Jono Basanavičiaus atminimą, Katedroje buvo pašventinta prieš inauguraciją sukurta prezidento vėliava ir herbas.
Č. Juršėnas pasakojo, kad A. M. Brazauskas su pašventinta vėliava ir herbu Gedimino prospektu turėjo keliauti iki Seimo.
„Kadangi publika nepalankiai sutiko, A. M. Brazauskas buvo priverstas keliauti aplinkiniu keliu, o prezidento vėliava, kaip ir buvo numatyta, prospektu“, – teigė pašnekovas.
Teisėjui buvo skirta apsauga
Ceremoniją tęsėsi Seimo rūmuose, kuriuose A. M. Brazauskas turėjo duoti prezidento priesaiką. Pagal Konstituciją, priesaiką priima Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nėra – kitas teisėjas. Tačiau tuo metu buvo tokia situacija, kad Konstitucinis Teismas nebuvo suformuotas ir turėjo tik vieną teisėją Juozą Žilį.
„Buvo sutarta atsargumo dėlei J. Žilį pasaugoti, dėl viso pikto, kad ko nors neatsitiktų. Jeigu kas būtų nutikę, visa ceremonija būtų atidėta“, – pasakojo Č. Juršėnas.
Pašnekovo teigimu, didesnių incidentų ceremonijos Seimo salėje nebuvo, tik konservatoriai vėlavo į ceremoniją, o vėliau, Č. Juršėno žodžiais, viso renginio metu nerodė didelio entuziazmo.
„Bet, kaip sakoma, galai jų nematė, ceremonija įvyko“, – juokėsi Č. Juršėnas.
Po priesaikos A. M. Brazauskas iš Seimo tribūnos pasakė pirmąją savo kalbą kaip Lietuvos Respublikos prezidentas.
Šiems laikams įprastų koncertų A. M. Brazauskos inauguracijos proga nebuvo, tačiau Žvėryne esančiuose svečių namuose buvo surengtas oficialus priėmimas, kuriame dalyvavo Seimo nariai, signatarai, kultūros ir meno atstovai.
„Man atrodo, kad viskas praėjo ir garbingai, ir tvarkingai“, – tvirtino Č. Juršėnas.
Išsaugojo visas lenteles
Po penkerių metų, vasario 26 d. padėjęs ranką ant Konstitucijos prisiekė Valdas Adamkus. Prezidento inauguraciją organizavo Amerikos lietuvis, verslo konsultantas Arūnas Pemkus. Vyras buvo 1985 m. vykusios antrosios Jungtinių Valstijų prezidento Ronaldo Reagano inauguracijos komandos narys, vėliau dirbo prezidento George‘o H. V. Busho administracijoje.
Pirmiausia V. Adamkus A. Pemkų pasikvietė į rinkimų komandą.
„Kai jį išrinko, jis su keliais savo draugais pasikalbėjo ir sako, kad „vienintelis žmogus, dirbęs su inauguracijomis, kurį pažįstu, yra Arūnas“, – juokėsi A. Pemkus.
Pašnekovas portalui tv3.lt pasakojo, kad V. Adamkus norėjo į Lietuvos politinę padangę įnešti šiek tiek „amerikietiško vėjo“ ir surengti kažką panašaus į tokią inauguraciją, kokia vyksta, kai priesaikas sako JAV prezidentai.
Kartu su A. Penkumi inauguraciją organizavo tuometinė teatro festivalio „LIFE“ rengėja Rūta Vanagaitė ir Krašto apsaugos ministerijos Protokolo skyriaus vadas Levas Ritvas.
„Aš organizavau visą programą, dar tebeturiu visas ekselio lenteles iš tų laikų“, – juokėsi A. Pemkus.
Visą laiką televizijos aky
Pašnekovas prisiminė, jog norėjo, kad V. Adamkus priesaiką duotų lauke, tačiau tam prieštaravo Seimo vadovybė ir nurodė, kad naujasis prezidentas prisiekti privalo parlamente.
„Nusileidom dėl šito“, – prisiminė inauguracijos organizatorius.
Anot A. Pemkaus, inauguracijos maršrutas tęsėsi nuo Seimo, kur V. Adamkus davė priesaiką, per Katedros aikštę iki Prezidentūros.
„Simboliškai Seimas yra ta vieta, kur Lietuva atgavo nepriklausomybę, o Prezidentūra yra galutinis taškas, prezidento namai, kur yra jo politinė galia“, – maršruto simboliką aiškino A. Pemkus.
A. Pemkus pasakojo, kad tikslas buvo, jog V. Adamkus nedingtų iš „televizijos akies“.
„Išskyrus trumpai užkasti ar nueiti atlikti gamtinius reikalus“, – juokėsi pašnekovas.
A. Pemkus pasakojo, kad atsisakė per A. M. Brazausko inauguraciją vykusių pagoniškų apeigų, nes, organizatorių nuomone, Mindaugo ar Gedimino laikų Lietuva yra visiškai skirtinga valstybė nei modernių laikų Lietuva.
Tačiau buvo pridėtas naujas akcentas – visų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimelių atstovai su savo krašto vėliavomis sveikina naująjį prezidentą. Ši tradicija išliko iki šių dienų.
„Taip buvo norima įgyvendinti V. Adamkaus rinkiminės kampanijos šūkį „Laisvas žmogus, atvira visuomenė, stipri valstybė“, – pasakojo A. Pemkus.
Po oficialiosios dalies buvo surengti keturi pokyliai. Du pokyliai buvo suorganizuoti Prezidentūros Baltojoje salėje ir Rotušėje, į kuriuos buvo kviesti 5 tūkst. žmonių. Juose dalyvavo Seimo ir Vyriausybės nariai, ambasadoriai, religinių konfesijų atstovai, visuomenės veikėjai, menininkai.
Kitas pokylis vyko Chodkevičių rūmuose. A. Pemkaus teigimu, į šį renginį bilietus buvo galima įsigyti.
„Mūsų biudžetas buvo gana ribotas, tai dalį lėšų pavyko surinkti iš turtingesnių, kurie norėjo sudalyvauti mažesniame baliuje, kuriame galėjo nusifotografuoti, pabendrauti“, – sakė A. Pemkus.
Ketvirtasis renginys vyko Sporto rūmuose. Jis buvo skirtas plačiajai visuomenei, ypač – visiems savanoriams, padėjusiems V. Adamkui rinkiminėje kovoje. Į Sporto rūmus susirinko apie 4 tūkst. žmonių.
„V. Adamkus su ponia Alma per tą vakarą apvažinėjo visus keturis balius ir pabuvo apie pusvalandį kiekviename iš jų. Trumpas pasveikinimas, padėka už paramą, kai kuriuose sušoko valsą, pabendravo ir po to važiavo kitur. Adamkai praleido apie nepilnas 3 val. važinėdami po balius“, – prisiminė A. Pemkus.
Inauguracija su Rasputinu
2003 m. vasario 26 d. ištikimybę Lietuvai prisiekė trečiasis po Nepriklausomybės atkūrimo išrinktas prezidentas Rolandas Paksas. Prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Kūris, o Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine naujajam prezidentui uždėjo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Ironiška, bet po mažiau nei metų A. Paulauskas buvo vienas iš R. Pakso apkaltos iniciatorių, o 2004 m. kovo pabaigoje Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad R. Paksas pažeidė Konstituciją. Vienas iš sprendimą pasirašiusių teisėjų – E. Kūris. Be to, R. Paksas buvo pirmasis prezidentas, kuriam buvo įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas.
Pirmojoje savo kalboje po priesaikos R. Paksas ragino lietuvius balsuoti už narystę Europos Sąjungoje ir tikėjosi palaikyti artimą ryšį su kadenciją baigusiu prezidentu, kurį nugalėjo rinkiminėje kovoje, Valdu Adamkumi.
Po ceremonijos Seime veiksmas persikėlė į Nepriklausomybės aikštę, kurioje vyko iškilmingas karinis paradas. Jis prasidėjo trijų karinių lėktuvų ir trijų sraigtasparnių skrydžiu virš aikštės. Tačiau šis inauguracijos akcentas galėjo ir neįvykti, nes karinių orlaivių skrydžiui stipriai priešinosi tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Tačiau sostinės vadovas nusileido, o vėliau R. Paksas žurnalistams minėjo, kad A. Zuokas taip elgėsi dėl užgautų ambicijų, kadangi sostinės meras buvo V. Adamkaus palaikytojas.
Po parado prezidentas spaudė žmonėms rankas, o vienas iš minioje stovėjusių vyrų sušuko: „Laikykis, laikykis. Prispausk tuos komunistus“.
Po ceremonijos Seime, Katedroje vyko mišios, kurių metu buvo pašventinta naujojo prezidento vėliava. Mišiose prie Almos Adamkienės buvo pasodinta R. Paksui artima aiškiaregė Lena Lolišvili, o tai nepraslydo pro akis prancūzų dienraščio „Le Monde“ žurnalistui, specialiai atvykusiam į inauguraciją. Pirmąjį laikraščio puslapį papuošusioje publikacijoje L. Lolišvili buvo vadinama „Madame Raspuotine“.
S. Daukanto aikštės rūmuose V. Adamkus perdavė prezidentūrą naujajam prezidentui. Vakare čia vyko priėmimas, kuriame dalyvavo Lietuvos ambasadoriai, užsienio atstovybių Lietuvoje vadovai, politikai, R. Pakso artimieji, rėmėjai, iš viso apie 500 žmonių. Į Baltojoje salėje vykusį priėmimą pateko legendinis Senamiesčio gyventojas kunigaikštis Vildaugas, kuris tuometiniam premjerui A. M. Brazauskui sušuko „Klaupkis, chlope!”.
Katedros aikštėje visuomenei buvo surengtas koncertas, lazerių šou ir buvo atlikta specialiai R. Pakso inauguracijai sukurta daina „Tau, Lietuva“, kurią atliko operos solistai Vytautas Juozapaitis ir Irena Milkevičiūtė. Visos inauguracijos šventė kainavo virš 300 tūkst. litų (virš 90 tūkst. eurų).
Supainiojo priesaikos žodžius
Antroji V. Adamkaus inauguracija buvo daug kuklesnė už pirmąją. Kaip savo atsiminimų knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ rašė V. Adamkus, buvo nuspręsta nerengti pokylio, nes po R. Pakso apkaltos reikėjo kitokių tradicijų
„Nebuvo galima suteikti jokio preteksto tapatinti prezidento instituciją su visuomenės elitu“, – knygoje rašė V. Adamkus.
Sakydamas priesaiką Seimo salėje V. Adamkus suklydo. Vietoje to, kad prisiektų saugoti Lietuvos žemių vientisumą, V. Adamkus prisiekė saugoti Lietuvos žmonių vientisumą. Bet net ir po klaidos V. Adamkaus priesaika buvo pripažinta galiojančia.
Galima sakyti, kad antrojoje V. Adamkaus inauguracijoje buvo laikomasi jau nusistovėjusių tradicijų: mišios Katedroje, karinis paradas, koncertas. Tačiau prezidentas pridėjo ir vieną naują akcentą – po mišių padėjo gėlių prie Karaliaus Mindaugo paminklo.
Nors iškilmingas pobūvis ir nebuvo rengtas, V. Adamkus artimiausius bičiulius, apie 30 žmonių, pakvietė į vakarienę restorane „Stikliai“.
Dėl R. Pakso apkaltos, prezidento inauguracija iš vasario mėnesio persikėlė į liepą. Tuomet V. Adamkaus komandos nariai svarstė, kad ateityje būtų galima prezidento inauguraciją rengti liepos 6 d., Valstybės ir Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, tačiau iki šių dienų toks sprendimas nėra priimtas.
Atsisakė puotų
Pokylių per 2009 m. ir 2014 m. atsisakė ir D. Grybauskaitė. Pirmoji prezidentės inauguracija mažai kuo skyrėsi nuo antrosios V. Adamkaus. D. Grybauskaitė tęsė tradiciją padėti gėlių prie Karaliaus Mindaugo skulptūros.
Pirmoji D. Grybauskaitės inauguracija kainavo apie 30 tūkst. litų, tai yra dešimt kartų mažiau nei R. Pakso. Savo sprendimą nerengti šventinio pokylio ar priėmimo D. Grybauskaitė aiškino tuo, kad šalis tuomet išgyveno sunkų laikotarpį vykstant ekonominei krizei. Vakare susirinkusieji S. Daukanto mėgavosi šventiniu koncertu, kuriame muzikos atlikėjai dalyvavo neatlygintinai.
Antroji D. Grybauskaitės inauguracija mažai kuo skyrėsi nuo pirmosios. Pokylių ir vėl nebuvo, tačiau 2014 m. buvo atsisakyta ir karinio parado.
