„Jeruzalės statusas yra jautrus Artimųjų Rytų taikos proceso klausimas. Taikos derybos – vienintelis kelias užtikrinti santarvę ir saugumą“, – pareiškė D. Grybauskaitė.
Šį trumpą komentarą perdavė prezidentės spaudos tarnyba, atsakydama į BNS klausimą, kaip D. Grybauskaitė vertina JAV vadovo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir perkelti į šį miestą Amerikos ambasadą Izraelyje.
Lietuvos prezidentės retorika JAV atžvilgiu yra švelnesnė nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų.
S. Skvernelis – kritiškesnis
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir britų premjerė Theresa May (Teresa Mei) pareiškė nesutinkantys su D. Trumpo sprendimu, o ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) išsakė „rimtą susirūpinimą“.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antonijus Guterišas) sakė esąs prieš bet kokias vienašališkas priemones, galinčias kelti pavojų taikos izraeliečiams ir palestiniečiams perspektyvai.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis taip pat pasisakė kritiškiau nei prezidentė – jo teigimu, D. Trumpo sprendimas gali sukelti naujas įtampas regione.
„Nemanau, kad šitas sprendimas prisidės prie taikos tame regione užtikrinimo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.
Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS ketvirtadienį sakė, kad „Užsienio reikalų ministerijos pozicija nekinta: vis tiek šį klausimą, šį konfliktą ateityje reikės spręsti derybų, dialogo būdu“.
Lietuva remia Izraelį
Lietuva pastarąjį dešimtmetį tapo viena didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų ES. Daugelis kitų Europos šalių Izraelio atžvilgiu nusistačiusios griežčiau dėl nausėdijų plėtros okupuotame Vakarų krante.
Stebėtojų teigimu, proizraelietišką Lietuvos politiką iš dalies gali lemti diplomatinių pozicijų derinimas su Jungtinėmis Valstijomis ir Lietuvos žydų istorija. Pastaruoju metu Lietuva ir Izraelis taip pat suintensyvino dvišalius ryšius karinėje ir ekonominėje srityse.
Iki D. Trumpo sprendimo Jeruzalės statusas sąmoningai buvo neapibrėžtas. Teisę kontroliuoti miestą savinasi ir izraeliečiai, ir palestiniečiai.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) gyrė šį D. Trumpo žingsnį kaip „drąsų ir teisingą sprendimą“, o palestiniečių judėjimo „Hamas“ lyderis Ismailas Haniya (Ismailas Hanija) paragino palestiniečius pradėti naują sukilimą prieš Izraelį.
Sostinės siekia ir Izraelis, ir palestiniečiai
Dauguma tarptautinės bendruomenės narių oficialiai nepripažįsta Jeruzalės Izraelio sostine ir tvirtina, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik derybomis.
Baltieji rūmai argumentuoja, kad D. Trumpo žingsnis iš anksto nelemia galutinės derybų baigties ir atspindi tikrovę, jog Vakarų Jeruzalė yra ir išliks Izraelio dalis pagal bet kokį susitarimą.
Kritikai savo ruožtu teigia, kad D. Trumpo požiūris gali sužlugdyti jo paties pastangas tarpininkauti Artimųjų Rytų taikos procesui, taip pat iš naujo įžiebti konflikto liepsną regione, jau dabar krečiamame krizių Libane, Sirijoje, Irake, Jemene ir Katare.
Rytinę Jeruzalės dalį, kurioje gyveno daugiausiai arabai, Izraelis užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą ir vėliau šią teritoriją aneksavo, paskelbęs visą miestą savo nedaloma sostine.
Tačiau palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.
D. Trumpas buvo spaudžiamas imtis veiksmų dėl ambasados pagal 1995 metų įstatymą, skelbiantį, kad Jeruzalė „turėtų būti pripažinta Izraelio Valstybės sostine“ ir kad Amerikos atstovybė turėtų būti ten perkelta.
Ankstesni JAV prezidentai atsisakydavo vykdyti įstatymą.
