„Lietuvoje išmetamo maisto prekybos tinklų grandinėje problemos nėra“, – BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Jo teigimu, didesnė problema šalyje yra gyventojų išmetamas maistas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, mėsos, pieno ir žuvies produktų „Iki“ tinklo parduotuvėse pernai sunaikinta 2480 tonų, „Maxima“ sunaikinti atidavė 1499 tonas, o „Rimi“ – 891 toną.
Prancūzai – pirmieji pasaulyje
Prancūzijos prekybos tinklai vasarį tapo pirmieji pasaulyje, kuriems įstatymu uždrausta išmesti nepanaudotą maistą. Jį įpareigota atiduoti labdarai. Šio įsipareigojimo nesilaikančioms daugiau nei 400 kvadratinių metrų parduotuvėms gresia baudos iki 75 tūkst. eurų.
Vietos „Maisto banko“ (Banques Alimentaires) atstovas Jacques Bailet (Žakas Belė) interviu britų laikraščiui „The Guardian“ teigė, kad Prancūzija galėtų kreiptis į Europos Komisiją, jog panašūs įstatymai būtų priimti Europos Sąjungos mastu.
Lietuviško „Maisto banko“ atstovas Vaidotas Ilgius privalomo įpareigojimo būtinybės nemato. Jo teigimu, Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų ir prekybos centrų bendradarbiavimas išvystytas pakankamai gerai.
„Prancūzų sprendimas yra svarbus žingsnis, bet ar čia, Lietuvoje, reikia būtinai eiti tuo keliu? Mes taip nemanome. Nemažai yra pasiekta bendradarbiaujant, geranoriškai tariantis“, – BNS sakė nevyriausybininkas, taip pat dirbantis sostinės savivaldybės taryboje liberalų gretose.
2015 metais „Maisto bankas“ išdalijo beveik 6 mln. kilogramų paramos maistu.
Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Eitvydas Bingelis laikosi kitokios pozicijos – jo teigimu, specialus įstatymas Lietuvoje būtų naudingas nepasiturintiems žmonėms.
„Lietuvoje yra labai didelė problema su maisto trūkumu. Įstatymas išplėstų žmonių pinigų krepšelio perskirstymo galimybes ir tai dar labiau prisidėtų prie tų žmonių geresnio ekonominio būvio“, – BNS sakė E.Bingelis.
Patvirtinus naują tvarką, pasak jo, į produktų surinkimą ir dalijimą reikėtų įtraukti daugiau Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, padėti galėtų ir valstybės institucijos.
E.Bingelio nuomone, Lietuvoje būtina diegti paramos tradicijas, pagal kurias paramą gaunantys žmonės simboliškai už ją susimokėtų, nes tai padėtų išsaugoti tų žmonių orumą.
2015 metais Maltos ordino pagalbos tarnyba išdalijo apie 15 tūkst. kilogramų paramos maistu, maždaug penktadalis gauta iš prekybos centrų.
Prekybininkai problemų nemato
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai sako, kad šiose parduotuvėse nenupirktų prekių lieka nedaug, nes baigiantis produkto galiojimo terminui kainos smarkiai sumažinamos.
„Jei prekė kokybiška ir yra besibaigiančio galiojimo, tokie produktai yra nukainojami ir parduodami gerokai pigiau, neretai už žemesnę kainą nei yra jų savikaina. Taip elgiamasi atsižvelgus į klientų poreikius (...) Utilizuoti atiduodamų produktų kiekiai nėra dideli“, – BNS sakė Renata Saulytė.
„Maxima“ tris kartus per savaitę „Maisto bankui“ atiduoda sezonines daržoves bei vaisius, kurie nepasiekia parduotuvių lentynų dėl kokybės reikalavimų. Pernai tinklas atidavė per 200 tonų vaisių ir daržovių bei daugiau nei 41 tūkst. vienetų duonos už beveik 220 tūkst. eurų.
Pasak „Iki“ viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės, šis prekybos tinklas yra apsisprendęs neprekiauti paskutinės dienos galiojimo dar tinkamais naudoti produktais, o atiduoti juos „Maisto bankui“.
Nuo 2009 metų „Iki“ paaukojo apie 6,2 mln. tonų maisto už 15,7 mln. eurų. Pernai „Iki“ parama „Maisto bankui“ paskutinės galiojimo dienos maisto produktais sudarė beveik 2,6 mln. eurų.
„Išmetamo ar sunaikinamo maisto kiekių patikslinti negaliu, nes jie nuolatos kinta. Matyti tik mažėjimo tendencija“, – teigė B.Čaikauskaitė.
Su „Maisto banku“ bendradarbiauja ir „Rimi“ tinklas.
„2015 metais skyrėme paramos už beveik 481 tūkst. eurų“, – BNS sakė „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė. Daugiau negu už 350 tūkst. eurų „Rimi“ paaukojo paskutinės dienos galiojimo produktų.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis BNS tvirtino, kad šis tinklas besibaigiančio galiojimo maisto produktus nukainuoja ir parduoda pigiau, išdalija įvairioms labdaros organizacijoms bei nedidelę dalį sunaikina.
Pasak jo, pernai „Norfa“ iš viso labdaros ir paramos suteikė už 2 mln. eurų.
D.Ryliškis laikėsi nuomonės, kad visiško draudimo įgyvendinti nepavyktų: „Visiškai uždrausti nepavyks. Yra produktų, kurių labdarai ir neatiduosi. Kaip žalią mėsą ar žuvį atiduoti išėmus gabalą iš prekystalio? Apskritai maistą be pakuočių?“
„Pernai sunaikinome maisto produktų už maždaug 2 mln. eurų. Į tą kiekį patenka ne tik tos prekės, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, bet ir prekės, kurių pakuotės pažeistos, sudaužytos ar kitaip sugadintos. Tai nedaug, nes mūsų apyvarta – 0,5 mlrd. eurų. Naikinimu užsiima specialios įmonės, kurios ir utilizuoja“, – BNS sakė „Norfos“ atstovas.
Prekybos įmonių aljanso „Aibė“ marketingo direktorė Giedrė Pukienė BNS informavo, kad tos prekės, kurioms lieka viena ar dvi dienos iki galiojimo pabaigos, nukainojamos.
„Dažiausia jas pirkėjai išperka, nes šioms prekėms būna didelė nuolaida. Jeigu vis dėlto lieka neišparduotų ir pasibaigusio galiojimo produktų, jie šaldomi ir vieną kartą per mėnesį juos pasiima maisto liekanų utilizavimo įmonė“, – teigė ji.
G.Pukienės teigimu, „Aibė“ nerenka informacijos, kiek tokio maisto susidaro tinkle.
Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva BNS sakė, kad maždaug 300 „Koops“ tinklo parduotuvių sunaikinti skirtų nebetinkamų naudoti maisto produktų pasitaiko labai retai.
„Prekių užsakome tiek, kiek parduodame, o jeigu jau pasitaiko maisto produktų, kurių realizacijos laikas eina į pabaigą, jie yra nukainojami ir parduodami“, – teigė R.Koreiva.
Neparduodamų maisto produktų iš parduotuvių gauna ir gyvūnais besirūpinančios organizacijos. Iš „Norfos“ po 100 kilogramų per mėnesį gaunančios „Lesės“ Kauno prieglaudos vadovė Eglė Baležentienė BNS teigė, kad šis bendradarbiavimas ypač suaktyvėja po švenčių.
„Kai būna pošventinis periodas, po Kalėdų, Velykų, Joninių daugiau gauname – vos ne dvigubą kiekį, nes, matyt, ir prekybos tinklai, būna, daugiau užsisako ir neišparduoda“, – pasakojo E.Baležentienė.
Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet pasaulyje išmeta trečdalis maisto – 1,3 milijardų tonų, jų vertė 680 mln. eurų. Skirti didesnį dėmesį maisto vartojimui skatina sparčiai augantis gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad iki 2050 metų jis išaugs nuo 7 mlrd. iki 9 milijardų.
Briuselis neseniai pasiūlė valstybėms narėms sukurti nacionalines maisto eikvojimo prevencijos strategijas, siekiant iki 2025 metų išmetamo maisto kiekį sumažinti 30 procentų.
