Tolimojoje Brazilijoje vykusios olimpinės žaidynės nebuvo sėkmingos mūsų plaukikams, ten netikėtai prigeso ir Londono olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės žvaigždė. Atsakomybę dėl šios nesėkmės prisiėmė ir plaukimo rinktinės vyriausiasis treneris Ž.Ovsiukas. Jis tapo Anykščių kūno kultūros ir sporto centro direktoriumi. O Ž.Ovsiuko buvusios pareigos plaukimo rinktinėje apskritai buvo panaikintos.
Ž.Ovsiukas nėrė į rajoninio masto valdininko darbų marias. Bet nepaniro per giliai ir sėkmingai grįžo dirbti plaukimo treneriu.
Su Žilvinu kalbėjome apie Lietuvos pajėgiausių plaukikų pasirodymą didelėse tarptautinėse „Swim Open Stockholm“ varžybose (balandžio 9–12 d.) Švedijos sostinėje, apie šalies čempionatą Klaipėdoje (balandžio 19–22 d.), apie birželio 18-ąją Budapešte prasidėsiantį pasaulio čempionatą ir pasirengimą jam.
Prieš pokalbį apie plaukimą vis dėlto noriu paklausti apie direktoriavimą Anykščių kūno kultūros ir sporto centre. Nepatiko valdininko darbas?
Negaliu sakyti, kad nepatiko. Greičiau gal patiko… Po Rio de Žaneiro žaidynių man reikėjo pertraukos. Nebenorėjau nuo ryto iki vakaro galvoti apie plaukimą. Reikėjo atsigauti, pamąstyti. Praėjus kuriam laikui supratau, kad vėl noriu dirbti treneriu. Ir sugrįžau į mėgstamą darbą. Pradėjau dirbti ir iki šiol dirbu su jaunimu Panevėžyje, o paskui sulaukiau federacijos pasiūlymo vėl tapti Lietuvos rinktinės vyr. treneriu. Juo buvau patvirtintas pernai lapkričio mėnesį.
Dabar sugrįžkime į Stokholmą. Ar šios varžybos šiemet kol kas buvo pats rimčiausias mūsų pajėgiausių plaukikų jėgų išbandymas?
Tai vienos iš rimtesnių tarptautinių varžybų rengiantis pasaulio čempionatui, kuris birželio 18 d. prasidės Budapešte. Beje, čempionatas dėl sudėtingos COVID-19 situacijos į Vengriją perkeltas iš Japonijos.
Lietuvos sportininkai Stokholme iškovojo keturis medalius. Net du kartus sidabriniais apdovanojimais pasidabino po ilgos pertraukos į tarptautinę areną grįžusi Rūta Meilutytė.
Rūta iškovojo du sidabro medalius plaukdama 50 ir 100 m krūtine. Ilgesnėje distancijoje, kurią ji varžybose išbandė po ilgos pertraukos, iki pasaulio čempionato A normatyvo pritrūko vos devynių šimtųjų sekundės.
Andrius Šidlauskas sidabrą pelnė 100 m plaukime krūtine, o Danas Rapšys pridėjo 200 m laisvuoju stiliumi rungties bronzą. Šauniai 200 m laisvuoju stiliumi plaukė ir Tomas Navikonis, kuris atrankoje bei finale pagerino asmeninį rekordą ir finišavo penktas.
Gal jau galime pranešti, kad Rūta sugrįžo į Lietuvos rinktinę ir dalyvaus pasaulio čempionate?
Manau, kad varžybos Stokholme jai padėjo apsispręsti. Mačiau, kad Rūta mėgavosi plaukimu. Lietuvos čempionate ji įvykdė pasaulio čempionato A normatyvą ir 100 m distancijoje. Perpus trumpesnėje atkarpoje ji jau anksčiau turėjo reikiamą rezultatą. R.Meilutytę kviečiame į Lietuvos rinktinę dalyvauti pasaulio čempionate. Kalbėjau su ja Klaipėdoje. Susidariau nuomonę, kad Rūta nusiteikusi vykti į Budapeštą. Kaune ji dirba su trenere Rasa Duškiniene.
Ar galima tiksliai atsakyti į klausimą, kiek Lietuvos plaukimo suaugusiųjų rinktinėje dabar yra atletų?
Tokios rinktinės kaip žaidimų komandose nėra. Turime atsirinkę sportininkus, kuriais tikime. Tai Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Kotryna Teterevkova, Simonas Bilis (deja, dabar gydosi traumą – aut. pastaba), Deividas Margevičius, Tomas Navikonis, Aleksas Savickas, Erikas Grigaitis.
Dar keli pajėgūs mūsų plaukikai mokosi ir treniruojasi JAV. Tai laisvuoju stiliumi plaukiantys Tomas Sungaila, Jokūbas Keblys, nugara plaukiantis Arijus Pavlidis. Jie turėjo galimybę įvykdyti pasaulio čempionato normatyvą JAV. Nepavyko. Gaila, kad mūsų „amerikiečiai“ dėl mokslų nespėjo atvykti į Lietuvos čempionatą.
Kiek Lietuvos plaukikų yra iškovojusių kelialapius į pasaulio čempionatą?
Danas, Andrius, Kotryna ir Rūta. Tikrai turėtų ten būti ir kombinuota vyrų estafetė 4×100 m. Galutinę sudėtį po Lietuvos plaukimo federacijos trenerių tarybos siūlymo tvirtins federacija.
Kokios vietos jiems planuojamos pasaulio čempionate?
Visų pirma patekti į pusfinalius, o kam pavyks – kuo geriau pasirodyti ir finale.
Iki kurios dienos dar galima įvykdyti normatyvus ir spėti į pasaulio čempionato traukinį?
Lietuvos plaukimo federacijos numatytas laikas jau baigėsi. FINA leidžia normatyvus vykdyti iki gegužės 15-osios.
Kur vyks pasirengimas pasaulio čempionatui?
Prieš pasaulio čempionatą treniruosimės aukštikalnėse Siera Nevadoje, Ispanijoje. Treniruočių procese dalyvaus ir gyvai mums talkins buvęs kaunietis, senas bičiulis, oficialus rinktinės konsultantas, pasaulyje garsus plaukimo ekspertas Genadijus Sokolovas. Su juo ir dabar kone kasdien palaikau ryšį nuotoliniu būdu.
Šiuo metu G.Sokolovas nebedirba su JAV plaukimo rinktine, o tobulina JAV šiuolaikinės penkiakovės atletų plaukimo įgūdžius ir konsultuoja kitų šalių rinktines.
Daugelį metų buvo kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta baseinų. Kokia padėtis, jūsų nuomone, yra dabar?
Baseinų Lietuvoje yra – 50 m ilgio yra Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Elektrėnuose. Bet tokio, kuriame būtų galima surengti rimtas tarptautines varžybas, pavyzdžiui, Europos jaunimo čempionatą, vis dar neturime.
Bet reikalai greit turėtų pagerėti. Sparčiai statomas olimpinis dešimties takelių baseinas Kaune, Nemuno saloje, prie „Žalgirio“ arenos. 2020-ųjų rudenį pradėtą grandiozinį statinį, ko gero, kaip ir buvo planuota, pavyks užbaigti per 18 mėnesių. Tokiu tempu bus gerokai aplenktos jau beveik penkerius metus trunkančios Vilniaus Lazdynų baseino statybos. Kelis kartus keistos sostinės baseino atidarymo iškilmių datos iš pirmojo šių metų ketvirčio vėl nukeltos vėlesniam laikui. Sakoma, kad čia atlikta trys ketvirtadaliai darbų.
Kai geriausiems Lietuvos plaukikams šalyje baseinų nepakanka, jie gali išvykti treniruotis į kitas šalis. Bet vaikams jų labai trūksta. Paklausa stipriai viršija pasiūlą. Norinčiųjų ne tik išmokti plaukti, bet ir svajojančių apie plaukiko karjerą yra gerokai daugiau nei plaukimo takelių jiems treniruotis.
Kaip keičiasi plaukimas?
Labai sparčiu tempu juda į priekį. Didėja sportininkų greičiai, ilgėja jų amžius. Gerokai padaugėjo šalių, kurių atletai gali įplaukti į pasaulio čempionato pusfinalius ir finalus. Medalius neretai lemia šimtosios sekundės dalys. Tobulėja federacijų vadyba. Plaukikams padeda medikai, mokslininkai, psichologai.
Trenerius skatiname keistis informacija, įkūrėme mini centrus, kad galėtume panaudoti turimą ir būsimą rengimo metodiką, talentų identifikavimo metodus.
Sportinę karjerą baigė buvęs ilgametis jūsų auklėtinis, ketverių olimpinių žaidynių dalyvis Giedrius Titenis. Ar neketinama jo pakviesti į šalies plaukimo rinktinės trenerių štabą?
Giedrius jau dirba treneriu Vilniuje. Su juo palaikome ryšį, šnekamės. Tokie žmonės visada reikalingi. Kad tik jis noro turėtų.
Teksto autorius: Bronius Čekanauskas („Olimpinė Panorama“)
