Kol Ingrida Šimonytė su Arūnu Dulkiu skaičiuoja rodiklius ir svarsto, ar Lietuvai reikės naujo karantino, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai suskaičiavo, kad vien 2021 m. pandemijos valdymui Lietuva išleido šimtus milijonų eurų.
„Turime šiai temai COVID-19 valdymui skirta 307 milijonus eurų. Tai įsivaizduokit, kokia didelė finansinė našta gula ant valstybės pečių, sprendžiant COVID valdymo klausimą“, – teigė sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Raimonda Janonienė.
Ir tai tik Sveikatos apsaugos ministerijos skirstomi milijonai. Dar apie 300 milijonų verslams skyrė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, didžiules sumas leidžia Savivaldybės. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iš viso 2021 m. Vyriausybė kovai su pandemija jau išleido net pusantro milijardo eurų: „XVIII Vyriausybė, pradėjusi darbą 2020 m. gruodžio 11 d., koronaviruso pandemijos padariniams suvaldyti – tyrimams, vakcinoms ir vakcinacijos procesui, pareigūnų atlyginimams už papildomą darbą, pagalbai verslui ir kitoms priemonėms – jau yra skyrusi per 1,5 mlrd. eurų 2021 m. ir ateinančių metų biudžete numačiusi dar per 318 mln. eurų.“
Opozicija sako, kad pinigų valstybės pinigų valdžia išleidžia daug, bet klausimas, ar tikslingai.
„Tiek yra nenormalu išleisti, kai kontrolės priemonės sulaukia žmonių pasipriešinimo, arba iš esmės vargiai prisideda prie pandemijos suvaldymo. Ką tik paskelbti duomenys, kad net 63 procentai Lietuvos gyventojai nepritaria galimybių pasams. Bet pasai, nepaisant to, yra finansuojami“, – komentavo regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Mes tikrai tuos pinigus naudojam ne kaip savo nuosavą piniginę atidarome. Greičiau, daugiau, nepaskaičiuojame ir man asmeniškai kelia tam tikrą nepasitenkinimą, kad mes tokie esame išlaidūnai“, – komentavo Seimo Audito komiteto vicepirmininkė Rasa Budbergytė.
Jei pandemija prasidėjo Kinijoje, tai kitą krizę – migrantų – 2021 m. Lietuvai pametėjo Lukašenka. Nors didžiausia įtampa buvusi vasarą jau nuslūgo, tačiau tai irgi kainavo. Štai vien tvora, kuria Lietuva atsitvers nuo Baltarusijos, kainuos daugiau nei pusantro šimto milijonų eurų. 2021 m. tam skirta beveik 40.
„Baltarusių pasieniečiai kai už nugaros kvėpuoja, tai kažkaip… jautėsi smarkiau, dabar kai jau atsivėrėm, kažkaip jau… Nu aišku, žinai, kad dirbi Lietuvai“, – sakė darbininkas Vaidas Dobilas.
Nemažai išlaidų atsiėjo ir patys migrantai, patekę į Lietuvą. Juos reikia apgyvendinti, pasirūpinti jų buitimi, maitinimu. Tai kainavo puspenkto milijono.
„Kainuos migrantų integracija, nes kol kas išsiuntimas už valstybės sienų yra labai vangus, ir tai bus didžiausios išlaidos, kurių buvo galima išvengti“, – sakė A. Širinskienė.
O sieną saugantiems pasieniečiams ir kitų tarnybų pareigūnams taip pat teko atseikėti daugiau, nei įprastai. Anot ministerijos, priedams, darbui už viršvalandžius, ir kitoms priemonėms 2021 m. teko papildomai išleisti daugiau nei 5 milijonus eurų. Pinigų skyrė socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir sporto ministerijos. Taigi, iš viso, migracijos krizė mums 2021 m. kainavo beveik 70 milijonų eurų.
Metų pabaigoje susidūrėme su geopolitinėmis krizėmis. Kilus Lukašenkos trąšų skandalui, Vyriausybė pasuko visiško trąšų atsisakymo keliu. Tai reiškia, kad nustojus vežti „Belaruskali“ produkciją, vien geležinkeliai neteks 60-70 milijonų eurų kasmet. Uostas, kuris trąšas krauna į laivus neteks maždaug 18-os milijonų eurų. 2021 m. Lukašenka nustojo per mūsų uostą vežti ir naftą, nors viešai netektų pajamų „Klaipėdos nafta“ neįvardija, bet tai gali siekti kelias dešimtis milijonų eurų.
„Investicijų reikės ir uostui, ir geležinkelių bendrovėms, kad jos tiesiog pabandytų savo veiklą diversifikuoti, kas reiškia taip, tos investicijos užtruks keletą metų, nes reikės persiorientuoti prie visiškai kitokių krovinių. — Tai galima sakyti, kad jeigu per metus bus koks 100 milijonų subsidijoms, tai reikėtų padauginti iš kelių metų? — Iš kelių metų, aš manau, kad iki 5 metų tikrai yra pakankamai logiškas terminas“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Mokesčių mokėtojams kainuoja ir Kinijos pyktis. Nors iš pradžių mūsų valdantieji ramino – kinai skaudžiai įkasti nesugebės. Tiesioginis eksportas sudaro apie 300 milijonų eurų per metus.
„Mūsų eksportas į Kiniją sudaro apie 1 proc. nuo viso eksporto Lietuvos, tai nėra mūsų itin didelė partnerė Kinija, todėl esminio poveikio Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos verslui nenumatome“, – aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
O Laisvės partijos, kurios programoje ir buvo įrašyta Taivano atstovybės siekiamybė, lyderė Aušrinė Armonaitė kalbėjo, jog verslininkai patys turėjo įsivertinti rizikas. Valstybė visų negelbės.
„Reikia suprasti, jog Kinijos rinka visada buvo rizikingesnė rinka ir kiekvienos rizikos, mes, kaip valstybė, negalėsime prisiimti“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Dabar paklausus, ar Vyriausybė parengė prognozes ir skaičiavimu, kiek Lietuvos piliečiams kainuos Kinijos pyktis, Armonaitės patarėjas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakė, kad jie tokių prognozių nerengia ir informacijos apie tai nerenka. O ekonomistai sako, kad kinų įsiūtis tikrai grėsmingas. Ir kainuos brangiai.
„Kinija pradėjo spausti ES partnerius nedirbti su Lietuva, gali labai stipriai nukentėti Lietuvos pramonė ir eksportas. Pramonė yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, kuris generuoja 20 proc. BVP, o eksportas generuoja virš 80 proc. BVP. Problema didelė ir realizuosis kitais metais“, – teigė A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, nukentės ne tik mūsų verslai, bet tikėtina, neateis ir nauji investuotojai su naujomis darbo vietomis. Nuostolius sunku įvertinti tiksliai, bet sumos gali būti milžiniškos.
„Akivaizdu, kad ta prognozė tų ministrių, kurios klabėjo, kad tai yra nedaug, nesitvirtina kol kas. Kai kurie sprendimai šitos Vyriausybės, aš sakyčiau jaunatviškai maksimalistiniai ir tikrai patirties pritrūkta“, – tikino R. Budbergytė.
Bet nuostoliai, bus ne tik tiesioginiai, pagal pervežtus krovinius, ar eksportuotas prekes, sako viešbučių asociacijos vadovė. Nors kinų ir baltarusių turistų skaičiai sustojo ir dėl pandemijos, neaišku ar jie atsistatys dėl politinių įtampų.
„Kinai galbūt nėra tiek aktualūs, dar buvo tik auganti ta turizmo banga ir susidomėjimas, o baltarusių mes jau netekom senokai, ne tik dabar per tą sugadinimą santykių, bet ir kai prasidėjo įtampos su Rusija ir Baltarusija, tai čia jau labai mums dideli nuostoliai, nes tiek Rusija, tiek Baltarusija buvo kažkada iš viso pagrindiniai klientai ir turistai“, – teigė viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad nepaisant iššūkių, šalies ekonomika kitais metais augs beveik 5 procentais.
