Architektūrinės vertybės, menančios didingus Lietuvos laikus, turi susivienyti ir tapti dar atviresnės Lietuvos žmonėms. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos bei Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vadovai.
„Mūsų dvarai ir pilys gali tapti puikiausiais ne tik vietinio, bet ir atvykstamojo, kultūrinio turizmo objektais. Sveikiname asociacijos iniciatyvą apsijungti ir drauge siūlyti ne tik žygius po atstatytus, atgaivintus dvarus ir pilis, bet ir atgaivinti senąsias tradicijas juose, kad turistai ir Lietuvos visuomenė galėtų tikrai pajusti, kad lankosi anų laikų kultūros židinyje,“ – kalbėjo Valstybinio turizmo departamento direktorė dr.Raimonda Balnienė.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, kurioje 40 narių, planuoja apjungti privačių ir valstybės objektų veiklą, organizuoti bendrus renginius, koncertus, meno vakarus, plenerus, atgaivinti mecenavimo kultūrą - tai, kas vykdavo dvaruose ir pilyse jų klestėjimo metu.
„Šie architektūriniai paminklai yra svarbūs ne tik savo istorija. Mes kviečiame Lietuvos žmones apsilankyti, susipažinti ir pajusti anų laikų dvasią. Norime atkurti pilių ir dvarų didybę. Kad vėl čia grįžtų kultūrinis gyvenimas ir šie objektai taptų tikru traukos centru istorija, kultūra bei menu besidomintiems,“ – teigė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Arūnas Svitojus.
Naujos eros pradžia taps šį penktadienį 12 val. Tuskulėnų dvare vyksiantis Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos narių renginys „Atstatome dvarus ir atgaiviname senąsias Lietuvos pilių ir dvarų kultūrines tradicijas“, kuriame dalyvaus Kultūros ministras A.Gelūnas, Kultūros paveldo departamento direktorė D.Varnaitė ir Valstybinio turizmo departamento direktorė R.Balnienė.
„Mums labai svarbu visiems susivienyti ir paneigti tą nusistatymą ir neigiamą požiūrį, kai mes, ėmęsi atkurti dvarus, buvome kaltinami noru pasipelnyti,“ – kalbėjo Bikuškio dvaro savininkė Dalia Gruodienė. “Mes jau nebeatgausime to, ką investavome. Bet ne tai svarbiausia. Norisi, kad dvarai atgautų ne tik savo tikrąjį veidą ar vardą, bet ir dvasią. Kad mūsų visų vaikai ir anūkai galėtų jais gėrėtis ir toliau puoselėti dvarų tradicijas, kad šie taptų tikrais kultūros židiniais, skirtais visiems Lietuvos žmonėms“.