Po kelerių metų buvo žengta ir į tarptautinę areną. Pirmaisiais lietuvių varžovais tapo Latvijos vyrų komanda. Deja, jiems buvo pralaimėta 20:41 ir 12:47. Tuo metu taip staiga išaugęs susidomėjimas šia sporto šaka ėmė blėsti, jį užgožė futbolas. Tokia padėtis tęsėsi iki 1934 m., kuomet buvo atidaryti Kūno kultūros rūmai.
Juose buvo įrengta daugiafunkcinė sporto salė. Tais pačiais metais Lietuva pasiprašė priimama į FIBA (Tarptautinę mėgėjų krepšinio federaciją). Po truputį krepšinis pradėjo atgauti prarastas pozicijas. Tačiau rezultatai tarptautinėje arenoje (1935 m. pralaimėtos trečiosios varžybos Latvijai – 10:123) rodė, kad dar daug ką reikia nuveikti. Padėtį radikaliai pakeitė 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvykę JAV lietuviai ir 1936 m. į šalį atvažiavęs Berlyno olimpiados čempionas (su JAV rinktine) Pranas Lubinas. Amerikos lietuvių įtakoje Lietuvos krepšinis pradėjo ženkliai tobulėti. 1937 m. Latvijos sostinėje Rygoje įvyko antrasis Europos krepšinio čempionatas. Jame pakviesta dalyvauti ir Lietuva, jos galimybės tuo metu buvo labai miglotos.
Jau pirmosiose rungtynėse, daug kam netikėtai, rezultatu 22:20 buvo nugalėta viena iš favoričių - Italija. Ši pergalė tapo pirmąja tarptautinėje arenoje - po buvusių penkių iš eilės nesėkmių prieš Latviją. Kartu ji įkvėpė ir tolesniems žygiams: viena po kito buvo nugalėtos dar trys rinktinės ir finale vėl susitikta su Italija. Šiose varžybose ir vėl geriau sekėsi lietuviams, tačiau varžybų pabaigoje, rezultatui esant 24:23 Lietuvos naudai, italai net tris kartus galėjo baudos metimais išlyginti rezultatą, bet nesugebėjo. Tokiu būdų visiškai netikėtai Europos čempione tapo Lietuva. Negana to, 1938 m. Lietuvos krepšininkės laimėjo Europos sidabrą.
Šalis per trumpą laiką tapo krepšinio valstybe.
Po dvejų metų Lietuvai, kaip nugalėtojai, priklausė teisė rengti Europos čempionatą. Jame norą dalyvauti pareiškė 17 rinktinių (1937 m. dalyvavo vos aštuonios). Čempionato globėju tapo prezidentas Antanas Smetona. Nepaisant sunkios politinės ir ekonominės situacijos, buvo pastatyta brangiai kainavusi Kauno sporto halė. Deja, dėl pasikeitusios Europoje politinės padėties, į čempionatą 1939 m. gegužę atvyko tik aštuonios rinktinės. Lietuvos rinktinės pagrindą sudarė JAV lietuviai su Pranu Lubinu priešakyje. Čempionatas startavo 1939 m. gegužės 22 d. Lietuvos ir Latvijos akistata. Ją po labai atkaklių varžybų laimėjo lietuviai. Būtent ši kova buvo pati svarbiausia ir lemtinga iškovojant čempionų titulą. Ilgametis Lietuvos krepšinio istorijos tyrinėtojas Stanislovas Stonkus savo knygoje „Lietuvos krepšinis“ rašė: P. Lubinas, įmetęs lemtingą metimą, vėliau sakė: „Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius. Dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį. Juk aš buvau prie krepšio“. Vėliau sekusios nesunkios pergalės dar prieš šešias varžoves tebuvo formalumas. Lietuva apgynė titulą ir antrą kartą tapo Europos čempione. Pirmenybių uždarymą stebėjo net 12 tūkst. žiūrovų.
Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu ayžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad ši titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo. Įdomu tai, kad pirmaisiais metais Lietuvoje krepšinis buvo populiaresnis tarp moterų negu tarp vyrų. Viena iš Lietuvos pergalių 1939 m. čempionate buvo ypatingai įspūdinga, Suomija buvo sutriuškinta net 112:9.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
