Valstybė, kuri valdo 100 proc. AB Lietuvos paštas akcijų, bendrovei iškėlė tikslą per dvejus metus tapti modernia įmone, geidžiamu darbdaviu. Šiuo metu tai iš tiesų nemažas iššūkis.
Ką jis reiškia pašto darbuotojams bei klientams? Artėjant pašto darbuotojų profesinei dienai, pakalbinome bendrovės generalinį direktorių Andrių Urboną.
Turbūt profesinė diena Lietuvos pašto darbuotojams sukelia prieštaringų minčių, nors paštininkai kol kas dar neįsilieja į piketuotojų gretas – šiais metais Lietuvos pašto sistema buvo optimizuojama, nemažai žmonių prarado darbą.
Kaip ir visame pasaulyje, pašto veiklos rezultatai atspindi pasaulines ekonominės recesijos tendencijas, t. y. pašto paslaugų apimties mažėjimą. Mažėjanti suteiktų paslaugų apimtis vertė peržiūrėti sąnaudas bei keliais etapais optimizuoti bendrovės valdymo struktūrą ir veiklos procesus.
Pertvarkomų paštų darbuotojams siūlomos bendrovėje laisvos darbo vietos. Dauguma laiškininkų pereina dirbti į kilnojamuosius paštus ar artimiausius stacionariuosius paštus. Pasitaiko, kad darbuotojai nesutinka su jiems siūloma kita pozicija, tokiu atveju jie palieka pašto sistemą. Yra ir pensinio amžiaus darbuotojų, kurie nusprendžia palikti įmonę. Mažinant etatų skaičių, šiais metais darbuotojams buvo išmokėtos pagal įstatymą jiems priklausančios išeitinės kompensacijos, kurios siekė apie 3 mln. litų.
Pašto paslaugų teikimo vietų tinklo pertvarkymas kaimo vietovėse jau šiais metais padės sutaupyti apie 2 mln. litų, o nuo 2010 metų – apie 4 mln. litų.
Sukanka lygiai mėnuo, kai ėmėtės vadovauti Lietuvos paštui. Į ką pirmiausia nukreipėte savo pastangas?
Manau, kad taupymą šiandien reikia vertinti ne kaip galimybę, bet kaip būtinybę. Šiuo metu peržiūrimi ir atidžiai analizuojami įvairūs veiklos procesai. Tik pradėjęs dirbti Lietuvos pašte, apsilankiau visuose fi lialuose, siekdamas susipažinti su esama situacija, susirinkti informaciją bei padiskutuoti įmonės perspektyvos klausimais. Kol kas nenoriu detalizuoti konkrečių ateities darbų – ilgalaikę įmonės strategiją pristatysime kitų metų pirmąjį ketvirtį. Tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad, norint pasiekti akcininko iškeltą tikslą – per dvejus metus pradėti dirbti pelningai, tapti šiuolaikiška įmone, būtina spręsti sistemines įmonės problemas. Ne vienu klausimu galima apibendrintai pasakyti: reikia bendros politikos, kaip elgtis toliau.
O ką galite pažadėti pašto darbuotojams? Didesnio atlyginimo? Ar tiesiog išsaugoti darbo vietas?
Esame vienas didžiausių darbdavių šalyje – jausdami atsakomybę daugiau nei už 8 tūkst. darbuotojų, negalime teikti paslaugų nuostolingai. Turime išmokti būti lankstūs, reaguoti į pokyčius čia ir dabar. Už įmonę yra atsakingas ne vienas ar keli vadovai, bet kiekvienas darbuotojas. Svarbus jo požiūris, pastangos ir noras pritraukti naujų klientų, gauti daugiau pajamų, teikti aukštos kokybės paslaugas ir, žinoma, noras pačiam keistis. Visa tai tarpusavyje susiję – tiek su darbo vietų išsaugojimu, tiek su darbo užmokesčiu, tiek su darbo sąlygų gerėjimu.
Pasidalykite su skaitytojais, kokių permainų reikėtų tikėtis ateinančiais metais – galbūt šeštadieniais nebesulauksime spaudos?
Lietuvos pašto ir periodinės spaudos leidėjų bendradarbiavimą 2010 metais aptarėme susitikę su Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijų atstovais. Visoms pusėms – spaudos leidėjams, prenumeratoriams ir Lietuvos paštui – palankus sprendimas bus priimtas kitų metų pradžioje pradėjus konstruktyvias derybas su leidėjais dėl tolesnio bendradarbiavimo ir verslo partnerystės plėtros. Suprasdami sudėtingą spaudos leidėjų padėtį ir būtinybę užtikrinti spausdinto žodžio sklaidą, ateinantiems metams prenumeratos apdorojimo tarifų spaudos leidėjams nedidinome.
Gyventojai nerimauja: ar ir toliau bus mažinamas klientų aptarnavimo vietų skaičius?
Visuotinis ekonomikos nuosmukis, sumažėjusi gyventojų perkamoji galia ir susiklosčiusi sudėtinga bendrovės padėtis verčia priimti ir nepopuliarius, tačiau šiandien neišvengiamus sprendimus. Suprantama, kad tai yra visuomenei rūpimas klausimas, nes stacionarieji paštai kaimo gyventojams dažnai yra susiėjimo vietos ar net žinių šaltinis. Tačiau svarbiausia, kad, įgyvendinus pokyčius, gyventojams pašto paslaugos ir toliau yra užtikrinamos kilnojamuosiuose ir artimiausiai dirbančiuose paštuose. Visas pagrindines paslaugas kaimo vietovėse taip pat teikia ir laiškininkai.
Paštų tinklas optimizuojamas atsižvelgiant į klientų srautus, suteikiamų paslaugų apimtį, taip pat į paštų techninę būklę ir, žinoma, nepažeidžiant pašto operatoriui nustatytų viešojo pašto tinklo charakteristikų. Susisiekimo ministro 2009 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 3-330 pakeistose Universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tink lo charakteristikose numatyta: „Kaimo gyvenamosiose vietovėse vienos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje turi būti įrengta ne mažiau kaip viena universaliųjų pašto paslaugų teikimo vieta arba universaliųjų pašto paslaugų teikėjo agentų darbo vieta. Nuo seniūnijų centrų nutolusiose kaimo gyvenamosiose vietovėse papildomai gali būti įrengiama ir kilnojamoji universaliųjų pašto paslaugų teikimo vieta.“
