Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus augo apie 10 proc., komercinių statinių – 9 proc., kitų paskirčių statinių – 9–12 procentų.
Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus augo maždaug dešimtadaliu. Gyvenamųjų teritorijų ir sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc., žemės ūkio paskirties sklypų – 12 proc., pramonės, sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės – 8–9 proc.
Pasak Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės Linos Kanišauskienės, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, žemės bei statinių vertės dėl ribotos pasiūlos ir didelės paklausos labiau augo kurortinėse Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse.
Tuo metu komercinės paskirties žemės ir komercinių pastatų vertės labiau didėjo Anykščių, Birštono ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose plėtojama rekreacija, taip pat Molėtų rajono savivaldybėje, kurioje veiklą vysto technologijų įmonės.
Pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertės daugiau augo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje kuriasi pramonės ir logistikos centrai.
Iš viso Registrų centras įvertino daugiau kaip 6,9 mln. statinių ir žemės sklypų.
Lietuvos NT vidutinės rinkos vertės auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinės rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2021 metų pradžios, kai vidutinių rinkos verčių suma siekė 118 mlrd. eurų, 2022-ųjų sausį – 135 mlrd. eurų, 2023-ųjų pradžioje – 166 mlrd. eurų.