Lietuvoje pirmą kartą panaudota akių sekimo įranga, kurios pagalba buvo analizuojamas muziejų lankytojų elgesys virtualiose prieigose. Specialistams ši sekimo technologija atskleidė, ko žmonės dažniausiai ieško muziejų svetainėse, į ką pirmiausiai atkreipia dėmesį ir kiek laiko užtrunka ieškodami reikiamos informacijos.
Nuodugniam muziejų lankytojų stebėjimui buvo įsigyta speciali įranga, kurios vertė siekia daugiau nei 19 tūkst. eurų, pranešė VU Komunikacijos fakultetas.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad muziejų svetainės dažnai yra per sudėtingos: vartotojams reikia skirti daug laiko surandant jiems reikalingą informaciją tarp daugybės gan chaotiškai pateiktų fragmentų. Tyrėjai pastebėjo, jog aktualios informacijos negalima dėti į trečią struktūrinį lygį, nes taip jos paieškos laikas padvigubėja, o lankytojas praranda motyvaciją dar kartą apsilankyti. Išanalizavus muziejų svetaines, mokslininkai taip pat pataria daugiau dėmesio skirti aiškiai ir logiškai puslapio struktūrai.
Tyrimui atlikti buvo naudojama nauja įranga, kuri yra unikali tuo, jog fiksuoja žmogaus žvilgsnio koncentraciją į tam tikrus taškus, nedarydama jokios įtakos stebimam asmeniui. Tyrimo metu žmogus elgiasi natūraliai ir sąmoningai nekontroliuoja savo veiksmų, todėl gauti rezultatai yra itin tikslūs ir patikimi. Tai tarsi aukštesnio lygio rinkos tyrimas apie vartotojų elgesį ne klausiant jų nuomonės, o realiai sekant jų veiksmus.
Rezultatai taip pat atskleidė, jog muziejai savo turimas virtualias prieigas naudoja tik kaip dar vieną informacijos sklaidos kanalą ir nekelia sau tikslo įtraukti interneto naudotojus į aktyvią veiklą su muziejumi virtualioje erdvėje, kas padėtų sukurti dvipusius ilgalaikius santykius su lankytojais. Nors visi muziejai savo veikloje naudoja įvairias socialinių medijų priemones, tokias kaip socialinių tinklų svetainę „Facebook“ ar vaizdo turinio dalijimosi portalą „Youtube“, tačiau jie neišnaudoja interaktyvių priemonių suteikiamų galimybių ir tai yra daroma fragmentiškai, neturint aiškaus tikslo, kam tai daroma.
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog Lietuvos nacionaliniai muziejai, organizuodami ir vykdydami savo komunikacinę veiklą, šiandien dar vadovaujasi tradicinio muziejaus veiklos principais, iš viso nesiekdami arba neskirdami pakankamai dėmesio „naujosios muziejininkystės“ koncepcijos įgyvendinimui, sakoma pranešime.
