„Pirmiausia, labai džiaugiuosi, kad viskas baigėsi pakankamai greitai, nes būta įtarimų, kad rinkimai truks ilgai. Labai džiaugiuosi, kad nutiko kitaip ir katalikai turi bažnyčios svarbiausią tarną. Noriu pasakyti, kad išrinktasis popiežius Pranciškus greičiausiai vėl imsis artinti katalikų ir musulmonų religijas“, - portalui balsas.lt sakė Lietuvos Totorių lyderis Adas Jakubauskas.
Rašto žmonės
„Noriu pabrėžti, kad labai svarbus ir man, ir daugumai kitų Lietuvos musulmonų atrodė velionio Jono Pauliaus II nusistatymas, kuris aiškiai deklaruojamas ir visame islamo pasaulyje, kad „rašto žmonės“ – musulmonai, judėjai ir katalikai – turėtų kuo arčiau bendradarbiauti, nes visi semiasi tikėjimo ir meilės iš knygos“, - portalui Balsas.lt teigia A. Jakubauskas.
Pasak A. Jakubausko, Lietuva gali didžiuotis religine tolerancija, o islamą išpažįstančiai bendruomenei labai gerus įspūdžius yra palikęs Jonas Paulius II, kai lankėsi Lietuvoje.
"Žinote, man tada ten teko būti tame susitikime. Su kitų konfesijų atstovais. Išėję visi – visų konfesijų, skirtingų tautybių žmonės jautėsi, lyg būtų pabendravo su kažkokiu aukštesniu žmogumi, palytėti kažkokios jėgos. Tokio paties santykio ir su savo konfesijos tikinčiaisiais, ir su visais kitais linkiu ir išrinktajam Pranciškui. Panašu, kad būtent šis popiežius prie to sugrįš. Tai labai svarbu“, - kalbėjo totorių lyderis.
Religinės tolerancijos Meka
„Labai džiaugiuosi, kad katalikai jau turi popiežių. Noriu pasakyti, kad religinės nesantaikos nėra nei Lietuvoje, nei Azerbaidžane. Manau, Baku apskritai galėtų tapti religinės tolerancijos Meka. <...> Lietuvos katalikų bendruomenė nuo seno buvo aktyvi Azerbaidžane ir niekada, išskyrus bolševikų laikus, niekas jos nepersekiojo. Niekada nebuvo religiniais nesutarimais motyvuotų muštynių ar pjautynių. Ten bolševikai griovė ir katalikų, ir musulmonų, ir liuteronų maldos namus. <...> Visada primenu, kad skirtingų konfesijų atstovai dalyvavo šv. Mišiose Vilniaus Archikatedroje prieš dvi dešimtis metų, kai Lietuvai grėsė sovietų agresija.
Kaip jau esu minėjęs, išrinktasis popiežius Pranciškus jau buvo Baku 2007 metais ir visada deklaravo religijų suartėjimo svarbą. Kartu noriu pabrėžti, kad Lietuvos katalikų ir Azerbaidžano musulmonų, o taip pat ir tenykščių katalikų istorija yra dramatiškai susijusi. Juk katalikų bažnyčios, kurią susprogdino ne kokie nors religiniai fanatikai, o bedievybę propagavę bolševikai, vietoje buvo pastatyta ne mečetė, o KGB kultūros namai. O kitoje gatvės pusėje veikusio vietinio KGB padalinio pastatas, kuriam iki pat 1969 metų vadovavo buvęs šalies vadovas Heidaras Alijevas“, - pasakojo Lietuvos azerbaidžaniečių lyderis Mahiras Gamzajevas.
Mūsų tarpvalstybinių santykių istorijos šaknys, kaip primena M. Gamzajevas, siekia XV amžiaus antrąją pusę, kai azerbaidžaniečių valstybinių darinių Kara-Kojunlu (1410-1468), Ak-Kojunlu (1468-1501) ir Sefevidų (1502-1736) diplomatiniai santykiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste truko ištisus tris šimtus metų.
XVII amžiaus 9 dešimtmetyje viename iš didžiausių azerbaidžaniečių metropolių Giandžoje, Nachičevanėje ir kituose Azerbaidžano miestuose veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jėzuitų misija. Ano laikotarpio mūsų santykiuose buvo nemažai įdomių ir reikšmingų įvykių.
Bet glaudesnė lietuvių ir azerbaidžaniečių ryšių istorija siekia XIX amžiaus pirmąją pusę, kuomet abi mūsų valstybės buvo inkorporuotos į cąrinės Rusijos imperijos sudėtį. Ypač po 1831-ių ir 1863-ių metų sukilimų daug lietuvių šviesuolių buvo ištremti į imperijos pakraščius, tarp jų ir į Azerbaidžaną. Būtent šie šviesuoliai užmezgė pirmuosius dvasinius ryšius, nutiesė pirmuosius literatūrinius, kultūrinius, visuomeninius tiltus tarp mūsų tautų.
Ar įsileis rusai?
Kai 2005 metais mirė Jonas Paulius II, viso pasaulio musulmonai gyrė jo pastangas kurti ryšius su Islamo religija. Jų teigimu, pontifiko užuojauta ir politika visiems laikams pakeitė jų požiūrį į Romos Katalikų bažnyčią.
Jonas Paulius II buvo pirmasis Romos Katalikų bažnyčios vadovas, kuris atvirai įžengė į mečetę. Tai įvyko 2001 m. jo ganytojiškos kelionės po Siriją metu. Į stačiatikišką Rusiją ano velionio pontifiko tada neįleido.
Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas į Rusiją tada buvo neįmanomas. Didžiausius Vatikano ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios nesutarimus tada kėlė katalikų misionierių veikla Rusijoje, planai sukurti graikų katalikų patriarchatą Ukrainoje. „Unijos plėtimas į Ukrainos rytus, kur graikų katalikų iki šiol nebuvo, padarys galą Rusijos stačiatikių bažnyčios ir Vatikano santykiams", - 2004 metais griežtai pareiškė tuometinės visos Rusijos patriarchas Aleksijus II.
Prie sovietų imperijos griūties ženkliai prisidėjusio lenkų kilmės Jono Pauliaus II nekentusio patriarcho įpėdinis, dabartinis Maskvos patriarchas Kirilas. Jis pasveikino išrinktąjį Pranciškų ir pastebėjo, kad jau valdant atsistatydinusiam Benediktui XVI santykiai tarp bažnyčių „įgijo naują dinamiką“. Pasak jo, stačiatikiai ir katalikai šiandien pašaukti ginti engiamus ir pagalbos reikalingus krikščionis įvairiose planetos vietose.
Taip pat skaitykite:
Jėzuitas Antanas Saulaitis: naujam popiežiui teks iššūkiai, kurie yra palietę visus
