Vienintelė Baltijos šalyse Lietuvos monetų kalykla pradėjo rengtis eurų monetų kaldinimui. Šią žinią “Eltai” patvirtinęs Lietuvos banko kasos departamento direktorius Arūnas Dulkys nurodė, kad nuo referendumo rezultatų dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ir nuo to, ar mūsų valstybė įstos į ES, priklausys, kada Vilniuje bus pradėtos kaldinti eurų monetos.
Šių monetų viena pusė turės unikalų lietuvišką vaizdą.
Pasak A. Dulkio, eurų gamybos procesas Lietuvos monetų kalykloje turės būti pradėtas 2-3 metai iki mūsų šalies perėjimo prie bendros Europos valiutos.
Sausio mėnesį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas tvirtino nematąs jokių trukdžių, kurie neleistų Lietuvai nuo įstojimo į ES dienos prisijungti prie kandidatėms į euro zoną rekomenduojamo antrojo valiutų kursų mechanizmo (ERM-2) ir praėjus dvejiems metams - vėliausiai 2007-ųjų pradžioje - pradėti naudoti eurą vietoj lito.
"Jeigu euras Lietuvoje būtų įvestas nuo tos datos, mūsų monetų kalykla eurus turėtų pradėti gaminti vėliausiai 2005-aisiais. Tam rengiantis reikia atlikti didžiulį techninį ir organizacinį darbą, gauti Europos centrinio banko akreditaciją", - sakė A. Dulkys.
Visos monetų kalyklos privalo taikyti vienodą gamybos technologiją ir kokybės tikrinimo sistemą, kad skirtingose šalyse nukaldintos euro monetos nesiskirtų pagal techninius parametrus.
A. Dulkio teigimu, Lietuvos monetų kalyklos naudojama moderni įranga jau šiandien leistų gaminti dabartinės kokybės eurų monetas. Tik gali reikėti padidinti turimus gamybinius pajėgumus, nes kalyklai tektų atlikti labai didelį eurų monetų kaldinimo užsakymą. Aišku, jeigu ateityje pasikeistų šių pinigų gamybos standartai, reikėtų ir naujos įrangos.
Pagal tradiciją eurų monetų viena pusė yra vienoda, o kita - nacionalinė, t.y. pristato pinigą gaminusią šalį. Lietuvos banko pareigūnas teigia, kad dar nekuriami eskizai, kokia galėtų būti mūsų šalyje kaldinamų eurų lietuviškoji pusė. Tą darbą numatyta pradėti po to, kai balandį Lietuva pasirašys stojimo į ES sutartį ir jeigu gegužės mėnesį referendume bus pritarta šalies įstojimui į tą tarptautinę bendriją.
Eurų monetų kaldinimui rengiamasi ir kitose šalyse kandidatėse į Europos Sąjungą, kurios turi pinigų gamybos įmones. Pavyzdžiui, lenkams ir čekams reikia pasirengti ne tik eurų monetų gamybai, bet ir eurų banknotų spausdinimui. Latvija ir Estija neturi pinigų monetų kalyklų ir banknotų spaustuvių.
Nuo 1999 metų sausio 1 dienos oficialiai įsigaliojęs euras pradėtas naudoti vietoj nacionalinių valiutų atsiskaitymais ne grynaisiais pinigais vienuolikoje ES valstybių: Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje bei Ispanijoje. Nuo 2000 m. pradžios prie tų valstybių prisijungė Graikija.
2002 m. sausio 1 dieną dvylikoje Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) šalių į apyvartą buvo išleisti septynių nominalų eurų banknotai bei aštuonios monetos: 1, 2, 5, 10, 20, 50 euro centų ir 1, 2 eurų.
Lietuvos monetų kalyklą Vilniuje Finansų ministerija įsteigė 1990 metais, o nuo 1995 m. Vyriausybės nutarimu įmonės steigėjo teisės perduotos Lietuvos bankui. 1992 m. spalio mėnesį įmonėje buvo pradėtos kaldinti 1, 2 ir 5 centų, o nuo 1997 m. - ir naujo pavyzdžio apyvartinės 10, 20, 50 centų ir 1, 2 bei 5 litų lietuviškos monetos. 1993 m. Lietuvos monetų kalykloje pradėtos kaldinti proginės monetos. Visos Lietuvos banko išleistos proginės monetos pagamintos šioje įmonėje.
Monetų kalykloje taip pat projektuojami ir gaminami Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų garbės ženklai, įvairių tipų medaliai bei atliekami ir kiti sudėtingi kaldinimo bei graviravimo darbai.
Lietuvos monetų kalyklos pajėgumą ir darbo kokybę patvirtina užsakymai iš užsienio. Pernai Armėnijos ir Baltarusijos centrinių bankų užsakymu įmonė kaldino kai kurias progines monetas šioms šalims. Kalyklos nukaldinta 50 Lt proginė moneta, skirta XXVII olimpiados žaidynėms ir sukurta skulptoriaus Antano Žukausko, pernai Japonijoje pripažinta meniškiausia 2001-ųjų moneta pasaulyje. Taip ją įvertino vieno didžiausių pasaulyje proginių monetų katalogo leidėja kompanija "Krause Publications" (JAV).
ELTA
