Lietuva yra pirmoji iš dvylikos šalių, pastarąjį dešimtmetį pradėjusių nacionalinę miškų inventorizaciją atrankos būdu. Šiuo metu 26 Europos valstybės vykdo nacionalinę miškų inventorizaciją ir sudaro formalų Europos nacionalinių miško inventorizacijų tinklą.
Užbaigtas dešimties metų inventorizacijos ciklas, apimantis nuolatinių apskaitos barelių steigimą ir jų permatavimą, sudarė prielaidas pirmą kartą Lietuvoje medienos tūrio, miškų ploto ir prieaugio pokyčius vertinti tiesioginiais matavimais.
2003-2007 metų nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys leidžia kontroliuoti miško plotų dinamiką, įvertinti medienos išteklius, jų struktūrą ir dinamiką pačiu efektyviausiu būdu, t. y. pasitelkiant medienos prieaugio balansą.
Miškų plotai kinta
Miškų žemės plotas per penkerius metus didėjo vidutiniškai 6,8 tūkst. ha kasmet, medynų - vidutiniškai 6,2 tūkst. ha. Brandžių medynų plotai kasmet plečiasi vidutiniškai 3 tūkst. ha. Daugiausia didėja minkštųjų lapuočių medynų (3,6 tūkst. ha kasmet) plotų privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisei atkurti miškuose.
Valstybinės reikšmės miškuose brandžių medynų plotas išlieka stabilus. Taigi visa ūkininkavimo sistema Lietuvos miškuose palanki miško plotui didėti. Sukaupti brandžių medynų ištekliai naudojami saikingai.
Medynų rūšinė sudėtis gali pasikeisti dėl iškirstų medynų atkūrimo ir dėl natūralaus augimo ar augančių medynų ugdymo. 2002-2007 metais plynai buvo iškirsta 88,1 tūkst. ha medynų, t. y. 17,6 tūkst. ha kasmet, daugiausia - eglynų, beržynų ir pušynų. Praktiškai visi jie buvo atkurti. Tiesa, kirtavietėse pušynų atsodinta gerokai mažiau (31 proc.) nei jų iškirsta, o eglynų - gerokai daugiau (29 proc.) nei iškirsta.
Valstybinės reikšmės miškuose iškirsta 46,5 tūkst. ha, atkurta miško žemėje - 52,2 tūkst. ha, t. y. 5,7 tūkst. ha daugiau nei iškirsta. Šis perteklius gautas atkūrus miškus miško aikštėse ir kitose mišku neapaugusiose žemėse.
„Laimi“ beržynai
Ryškūs ir medynų vyraujančios rūšies pokyčiai auginant mišką. Didžiausi vyraujančių medžių rūšių pasikeitimai vyko pušynuose, eglynuose ir minkštųjų lapuočių medynuose. Dėl šių „mainų“ pušynų plotai sumažėjo 6,3 tūkst. ha.
Daugiausia dėl medynų rūšinės sudėties kaitos „laimėjo“ beržynai. Jų plotai per penkerius metus padidėjo beveik 5 procentus. Iš viso dėl plynųjų kirtimų, miškų atkūrimo ir ugdomųjų kirtimų per penkerius metus pušynų plotai sumažėjo 10,1 tūkst. ha, eglynų padidėjo 12,5, beržynų - 11,1, juodalksnynų - 5,5, drebulynų - 4,2 tūkst. ha.
Medynų plotai keitėsi ir dėl kitų priežasčių. Didžiausią įtaką medynų plotų didėjimui turėjo 27 tūkst. ha miškų, įveistų ar savaime išaugusių ne miške, ir 13,2 tūkst. ha miškų, papildomai identifikuotų inventorizacijos metu.
Kietųjų lapuočių medynų plotas per penkerius metus sumažėjo 8,5 tūkst. ha.
Medienos tūris didėja
Didėjantys medynų plotai tiesiogiai lėmė ir medienos tūrio didėjimą. Per penkerius metus jis padidėjo nuo 453,4 iki 466,7 mln. kub. m. Pavydėtina pusiausvyra tarp privačių (rezervuotų) ir valstybinės reikšmės miškuose augančių medžių medienos tūrio. Jie vienodai keitėsi nuo 226-227 (2002 m.) iki 233 mln. kub. m (2007 m.).
Nors bendras medienos tūris didėjo, vidutinis tūris liko stabilus. Tai rodo prieaugio ir pagrindinių kirtimų pusiausvyrą - iškertamos medienos tūris atkuriamas paliktų augti ir atkurtų medynų prieaugiu.
Ši pusiausvyra nevienoda atskirų medžių rūšių medynuose. Didžiausias teigiamas vidutinio tūrio pokytis užfiksuotas neintensyviai pagrindiniais kirtimais kertamuose pušynuose ir juodalksnynuose.
Labiausiai vidutinis tūris mažėja intensyviausiai pagrindiniais kirtimais kertamuose drebulynuose, eglynuose ir beržynuose.
Brandžių medynų medienos tūris stabilus visuose miškuose. Privačių ir rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti miškų brandžių medynų medienos tūris kinta grąžinant miškus. Medienos tūris privačiuose miškuose didėja grąžinant vis geresnius medynus ir pasiliekant vis prastesnius, o rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti - mažėja.
prof. Andrius Kuliešis, Gintaras Kulbokas ;
