Atvykę į Druskininkus, porai valandų tapome Renaldo Gabarto - ilgamečio „Lietuvos metų automobilio“ komisijos nario pakeleiviais. Per maždaug 120 minučių laikotarpį bandysime sužinoti kaip vyksta automobilių bandymai, į ką atsižvelgia komisijos nariai ir pagal kokius kriterijus išrenkamas „Lietuvos metų automobilis“.
Į Druskininkus atvykome ne per anksti ir ne per vėlai - apie 10 valandą. Iš pradžių tikėjomės, jog komisijos nariai savo darbą tik ruošiasi pradėti, tačiau atvykę į stovyklą pamatėme, jog automobiliai į „Europa Royale“ teritoriją atvyksta ir išvyksta, žmonės padeda vienų automobilių raktelius ir pasiima kitus. Atrodo, kad patekome į užburtą ratą, kuriame sukasi visi konkurso komisijos nariai.
Egidijaus Babelio nuotrauka
Kol mes apžiūrinėjame konkurso dalyvius, o jų čia tikrai pakankamai daug - net 34 skirtingi modeliai, į viešbučio teritoriją įvažiuoja raudonos spalvos „Opel Insignia“, už kurio vairo sėdi mūsų pagalbininkas ir „Lietuvos metų automobilio“ komisijos narys - Renaldas Gabartas. Nuo ankstyvaus ryto konkurso dalyvius bandantis žurnalistas staigiai nubėga viešbučio foje, atiduoda naujos kartos „Insignia“ raktelius ir pasiima kitus. Taip jau sutapo, jog mūsų šniukštinėjimo misija prasidės bandant atnaujintą „Mercedes Benz GLA“ - kompaktišką ir išvaizdų krosoverį.
Įsėdę į automobilį, nieko nelaukiame ir pajudame link... numatyto maršruto. Automobilių vertinimo eigą sutikęs papasakoti Renaldas iškart įspėja, jog su šiuo „Mercedes Benz“ pravažiuosime ne patį ilgiausią, maždaug 30 minučių trukmės maršrutą, kuriame pavyks išsiaiškinti kelias automobilio savybes: stabilumą, surinkimo kokybę ir pakabos darbą važiuojant skirtingomis kelio dangomis.
Mikliai išvažiavę į užmiestį, pradėjome šnekučiuotis apie kriterijus, kurie yra būtini konkurso laureatui - „Tai turi būti optimalus automobilis visomis prasmėmis. Aš asmeniškai iš pradžių atsižvelgiu į automobilio funkcionalumą – kadangi namuose zuja ir dažnai kartu keliauja keturi šunys, reikia pakankama daug erdvės tokiems dalykams sutalpinti – tai yra vieni svarbiausių kriterijų vertinant kiekvieną kandidatą“, - pasakoja Renaldas.
Netrukus išgirstame ir antrąjį kriterijų - „esu senosios kartos vairuotojas, todėl mane veža ir geras emocijas generuoja tikslus automobilio valdymas, dinaminės savybes, subalansuota pakaba bei panašūs dalykai, bet ne triukai su elektronika. Nors autonominių automobilių era nenumaldomai artėja, tačiau esu įsitikinęs, jog geriausiojo titulą galintis iškovoti pretendentas negali kelyje judėti taip, tarsi jo važiuoklė būtų iš maskarponės sūrio“, - priduria Renaldas
Keletą kilometrų pavažiavę vingiuotais asfalto vingiais, neriame į miško keliuką, kuris iš tiesų atrodo beveik ideali vieta bandyti automobilį su „miesto visureigio“ etikete. Kodėl? Visų pirma – puraus smėlio kelio danga yra sąlyginai slidi, todėl leidžia išsiaiškinti kaip efektyviai veikia keturių varančiųjų ratų sistemos ir elektroninės pagalbininkės. Visų antra - šiuo kelio ruožu skrieja Druskininkų ralio dalyviai.
Kol Renaldas vokišką „visureigį“ valdo kaip lengvą plunksną, bandome išpešti pagal kokius kriterijus išrenkamas konkurso nugalėtojas. Ilgametis komisijos narys iškart priduria, jog visi komisijos nariai stengiasi turi savo „gero automobilio“ viziją bei etaloną, tačiau privalo atsižvelgti į daugelį parametrų, kuriuos privalo atitikti „Lietuvos metų automobilis“
„Išrinkti nugalėtoją yra beprotiškai sunku, o dar sunkiau išrinkti septynis kandidatus, kurie gali toliau tęsti savo kelionę link nugalėtojo sosto. Aš dabar asmeniškai turiu maždaug 15 automobilių sąrašą, kuriuos mielai išsiųsčiau į sekantį etapą, tačiau kai ateina metas skirstyti taškus, visi komisijos nariai ieško kompromiso. Kitaip ir negali būti“, - pasakoja pašnekovas.
Renaldas taip pat priduria, jog šiemet surengtas konkursas pademonstravo „Premium“ segmento automobilių gamintojų atotrūkį nuo kasdieniškesnių modelių gamintojų.
„Puikus to pavyzdys yra 5 serijos „BMW“, kuris mane labiausiai nustebino. Tai visapusiškai nepriekaištingas automobilis, tačiau ar virš 80 tūkst. eurų kainuojantis ratuotis gali tapti „metų automobiliu“? Manau, kad ne, nes tuomet tai atrodytų labai akiplėšiška.“
Vis dėlto, karts nuo karto į geriausiųjų septynetuką patenka itin brangūs modeliai. Renaldas prisimena, kuomet į „TOP 7“ pateko „Porsche Macan“ - kompaktiškas, žvitrus, puikiai valdomas visureigis, kuris vos dviem taškais nusileido 2015 metų nugalėtojui - „Nissan Qashqai“.
„Žiūrint iš kitos barikadų pusės, gali susidaryti įspūdis, jog šį automobilį išrinkome vien dėl to, jog tai yra „Porsche“. Tačiau galiu paliudyti, jog tai dieviškas automobilis. Jeigu būtų reikėję išrinkti geriausią iš geriausių, neatsižvelgiant į kainą, jis be konkurencijos būtų tapęs konkurso nugalėtoju.“
Tokie netradiciniai komisijos narių sprendimai nėra neišvengiami, nes konkurso metu jie privalo surasti tą aukso grynuolį, kuris guli milžiniškoje ir spalvingoje automobilių jūroje. Nuo biudžetinės klasės hečbekų iki itin prabangių bei aukštos klasės mašinų. Vis dėlto, 20 metų konkurso patirtis rodo, jog komisijos nariai sugeba atskirti pelą nuo grūdų.
Renaldas taip pat priduria, jog susiduria su dilema kaip reikėtų vertinti tam tikrus automobilius. Pavyzdžiui: „Opel Crossland X“, kuris yra „Peugeot 2008“ brolis arba „Škoda Karoq“, kuris mažai kuo skiriasi nuo „Seat Ateca“.
„Su komisijos nariais nuolatos diskutuojame, ar juos reikėtų vertinti kaip visiškai naujus produktus, ar kaip senus modelius su naujais rūbais“, - pasakoja ilgametis komisijos narys.
Komisijos darbą labai palengvina išorinė pagalba ir savo srities specialistų, kurie šiemet padėjo įvertinti automobilių akceleraciją, automobilių dizainą, stabdžių sistemos efektyvumą, pakabos konstrukciją ir ypatybes bei informacijos ir pramogų sistemų konfigūracijas. Kas tie pagalbininkai? Didesnio pravažumo keturiais ratais varomi automobiliai buvo testuojami bekelės profesionalo Audriaus Sutkaus specialioje tam sukurtoje „Peak Point“ platformoje bei Druskininkų „Snow arenoje“. Komisijai taip pat padėjo tokie ekspertai kaip pakabų specialistas Domas Zinkevičius, išmaniųjų technologijų žinovas Arnoldas Lukošius ir „Lamborghini“ dizainere dirbusi Lina Ginkutė.
Ar komisijos nariai atsižvelgia į specialistų išsakytas pastabas? - paklausiame Renaldo. Ilgai negalvojęs, Renaldas iškart priduria - „Specialistų pastebėjimai leidžia praplėsti akiratį, atsižvelgti į tam tikras detales, kurias galbūt praleidai, nes informacijos kiekis yra milžiniškas.“
Sugrįžę į automobilių stovyklą Druskininkuose, išvystame kaip Renaldas atsiverčia pakankamai storą knygą, kurioje prie „Mercedes Benz“ puslapio pasižymi tam tikrus parametrus ir pastabas. Galima sakyti, jog po mūsų pasivažinėjimo Renaldas prie tam tikrų kategorijų parašė savo balą.
„Bandant automobilius atskirai, gali visiems surašyti aukščiausius balus, tačiau kai turi galimybę tą pačią akimirką konkretų modelį palyginti su tiesioginiu konkurentu, labai greitai išlenda subtilūs skirtumai, tam tikrų modelių trūkumai ar stiprybės“, - prieš išlipdamas iš automobilio priduria Renaldas.
Antrasis mūsų bandymų triušis - „Volkswagen Arteon“ - automobilis, kuris sugebėtų prikaustyti kiekvieno praeivio žvilgsnį gatvėje. Tuo tarpu Renaldas pernelyg daug dėmesio į eksterjero dizainą nekreipia. Greitai šoka į automobilį, suranda patogią vairuotojo poziciją ir vėl pajudame į užmiestį. Tik šį kartą važiuojame kita kryptimi, kurioje netrūksta greitesnių posūkių. Vis dėlto, Renaldas išsiduoda, jog važiuojame link žvyrkelio, kuriame jam norisi išbandyti vokiško automobilio pakabos darbą.
Kadangi mūsų bandomas „Volkswagenas“ buvo aukščiausios komplektacijos, kalbą pakreipėme link informacijos ir pramogų sistemos - prietaiso, kuris yra neatsiejama modernaus automobilio dalis.
Renaldas pripažįsta, jog automobilių dizaineriai vienu metu žengia į priekį ir tuo pačiu stovi vietoje.
„Jutikliniai ekranai leidžia pašalinti daugelį fizinių mygtukų, tačiau tai tuo pačiu apsunkina tam tikrų prietaisų valdymą ir „vagia“ daug vairuotojo dėmesio. Aš asmeniškai multimedijos sistemą vertinu pagal tai kaip lengvai ir intuityviai galima atlikti pagrindines funkcijas.Visgi kiekvienai sistemai reikia laiko įsisavinti ir ačiū Dievui, nei norint perjungti kitą radijo stotį nereikia stoti šalikelėje“, - pasakoja kelis šimtus automobilių per visą savo gyvenimą išbandęs Renaldas.
Apsukę garbės ratą aplink Druskininkus, nepastebimai sugrįžome į automobilių stovyklą, kurioje jau buriavosi gausus būrys svečių, į kurortinį miestelį atvykusių susipažinti su „Lietuvos metų konkurso“ dalyviais. Kadangi mūsų laikas su komisijos nariu baigėsi, baigėsi ir mūsų šniukštinėjimo misija. Vis dėlto, per trumpą laiką supratome, jog geriausiojo titulas atitenka ne bet kam. Jis atitenka iki smulkmenų išbaigtam kandidatui. Komisijos kruopštumą patvirtina ir tai, jog „Lietuvos metų automobilio“ geriausiųjų septynetukas labai dažnai sutampa su kolegų iš „Europos metų automobilio“ sąrašais.
Šiemet organizuojamo konkurso „TOP 7“ atrodo štai taip :
„Volkswagen Polo“
„Peugeot 5008“
„Mazda CX-5“
„Kia Stinger“
„Hyundai i30“
5 serijos „BMW“
„Audi Q5“
