Lietuvos mažmeninė farmacijos rinka, per pastaruosius dvejus metus kiek sustingusi ir stabiliai pasiekusi apie 1 mlrd. litų apyvartą, kaip ir anksčiau, vėl turi tendencijų augti.
"Per paskutinius dvejus metus mažmeninė rinka, įskaitant ir parduotus kompensuojamus vaistus, buvo daugmaž stabili, o iki to laiko nuolat augo ir toliau turi tendenciją didėti. Stabtelėjimą nulėmė kaitaliojamos kompensuojamų vaistų bei kitos sąlygos, o augimą turėtų lemti į rinką ateinantys geresni ir kokybiškesni vaistai bei visiškai nauji produktai, taip pat besikeičianti Lietuvos gyventojų demografinė padėtis. Ilgėjanti gyvenimo trukmė šiai rinkai yra palanki", - “Eltai” sakė Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacijos direktorius Rimantas Žemaitis.
Spaudoje skelbtais rinkos tyrimų bendrovės IMS HEALTH duomenimis, 2002 metais Lietuvos mažmeninė vaistų rinka (be ligoninių) sudarė 960,48 mln. litų, - palyginti su 2001 metais, sumažėjo 5,3 proc. Vis dėlto toks smuktelėjimas pinigine išraiška dar nereiškia vaistų mažesnio suvartojimo natūrine išraiška, - sumažėjus kompensacijoms, gyventojai rinkosi pigesnius vaistus ar gydymo būdus.
Mažmeninę rinką, be ligoninių, sudaro gyventojų perkami vaistai, o ligoninės pagal konkursus farmacijos produktus įsigyja iš didmenininkų.
Kompensuojamiems vaistams 2001 metais valstybė skyrė 420 mln. litų, o 2002 metais - 350 mln. litų, arba atitinkamai 41,4 ir 36,4 proc. visos rinkos.
"Eli Lily" atstovybės Lietuvoje vadovas Arūnas Lignugaris "Verslo žinioms" teigė, kad Lietuva yra pasiekusi kritinę ribą - kompensuojamų vaistų dalies rodiklis yra vienas mažiausių Rytų Europoje ir tarp šalių kandidačių į ES.
Be to, vaistų suvartojimas vienam gyventojui Lietuvoje yra 2-3 kartus mažesnis nei ES šalyse.
Pagal vaistų pardavimo apimtis Lietuvoje pirmauja užsienio kompanijų gamintojų atstovybės. Didžiausią mažmeninės rinkos dalį (be ligoninių) pernai užėmė "GlaxoSmithKline" - pardavė produkcijos už 70,4 mln. litų (12,4 proc. mažiau nei 2001 metais) ir atsiriekė apie 7,3 proc. rinkos, "Berlin -Chimie Menarini" - atitinkamai už 53,04 litų (3,2 proc. mažiau) ir 5,5 proc. rinkos, trečioje vietoje esanti "Janssen Cilag" - už 43,2 mln. litų (12,8 proc. mažiau) ir 4,5 proc. rinkos.
Pagal pardavimus vienetais didžiausias Lietuvos gamintojas "Sanitas" yra antrasis, tačiau pinigine išraiška užima tik 27 poziciją.
R. Žemaičio teigimu, vaistų pardavėjų konkurencija mažmeninėje rinkoje auga ir toliau augs, tačiau pačių dalyvių (vaistinių) skaičius nesumažės. Gali keistis tik jų valdymas - augant konkurencijai, vaistines koncentruoja didesni savininkai, be to, jie plečia savo tinklus, iš rinkos išstumdami silpnesnius konkurentus.
Gamybininkus ir prekybos didmenininkus Lietuvos rinkoje verčia jungtis 2004 metais įsigaliosiantys Geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimai pagal ES standartus, kuriems įgyvendinti reikalingos milijoninės investicijos.
Pernai jau susijungė du solidūs didmenininkai - antra Lietuvos vaistų ir kitų medikamentų didmeninės prekybos bendrovė "Tamro" su Kauno didmenininke "Litfarma ir partneriai".
Suomijos kompanijos įmonė "Tamro" Lietuvoje užima apie 16 proc. rinkos, "Litfarma" - apie 14 proc., o didžiausia "Limedika" - apie 18 proc. rinkos. Susiliejusios dvi Kauno įmonės užims daugiau nei 30 proc. Lietuvos didmeninės vaistų prekybos rinkos.
Pasak R. Žemaičio, per artimiausius metus vyks spartus didmenininkų jungimasis, nes įgyvendinti GGP normas reikės didelių investicijų ir ne kiekvienai įmonei tai pagal kišenę. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 120 didmenininkų ir apie 1 tūkst. 400 vaistinių.
Prognozuojama, kad iš 13 farmacijos produktų gamintojų per artimiausius metus liks tik 5-6.
Lietuvos farmacijos įmonėms konkurenciją didins ir integracija į ES bei pasaulio farmacijos pramonės globalizacija.
Lietuvos farmacijai būsima narystė ES atveria 53 mlrd. eurų rinką, tačiau pasinaudoti savo galimybėmis joje galės tik tos įmonės, kurios bus įdiegusios moderniausias technologijas.
Farmacijos rinkos ekspertų vertinimu, Lietuvos vaistų gamintojų pardavimai pernai, palyginti su 2001 metais, smuko 5 proc., tačiau šis skaičiavimas dar yra preliminarus. Iš viso 2001 metais vaistų gamintojai pardavė produkcijos už 102,26 mln. litų, - palyginti su ankstesniais metais, buvo augta daugiau nei 38 proc.
Didžiausia farmacijos bendrovė "Sanitas" pernai pardavė produkcijos už 29,484 mln. litų, arba 20,4 proc. daugiau nei 2001 metais (24,498 mln. litų). Antrojo vaistų gamintojo - "Endokrininių preparatų" apyvarta smuko 32,7 proc. iki 10,7 mln. litų (užpernai siekė 15,912 mln. litų), "Bakterinių preparatų" pardavimai augo 31 proc. iki 6,67 mln. litų.
Didžiausi didmenininkai pernai gavo daugiau pajamų. "Liftarma ir partneriai" padidino apyvartą beveik dešimtadaliu iki 126 mln. litų (2001 metais buvo 115,04 mln. litų). Bendrovė pernai planavo pasiekti 130 mln. litų, "Tamro" - 180 mln. litų apyvartą. Abi bendrovės 2002 metais augo sparčiau nei vaistų rinka.
Didžiausio vaistinių tinklo Lietuvoje "Eurovaistinė" apyvarta Lietuvoje ir Latvijoje pernai pasiekė 100 mln. litų - buvo 56,3 proc. didesnė nei 2001 metais (64 mln. litų). Bendrovė "Eurofarmacijos vaistinės" priklauso "Vilniaus prekybos" įmonių grupei.
"Eurofarmacijos vaistinės" apyvartą nulėmė tinklo plėtra - praėjusiais metais Lietuvoje buvo atidarytos 26, Latvijoje - 6 naujos vaistinės. Šiemet bendrovė planuoja Latvijoje atidaryti 20, Lietuvos miestuose - 60 vaistinių. Vien Lietuvoje šiemet planuojama pasiekti 144 mln. litų apyvartą.
ELTA
