„Mes liekame prie savo varianto, kuris siūlo apmokestinti bankų turtą (...) Stengsimės, kad mūsų projektas būtų priimtas“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Z. Jedinskis.
Parlamentaras šantažu ir žmonių gąsdinimu pavadino teiginius, kad apmokestinus bankų turtą didėtų paskolų palūkanos. Jis rėmėsi Lietuvos banko išvada, kad dėl bankų turto apmokestinimo palūkanos augtų tik 0,02–0,5 procentinio punkto.
LB skelbtais skaičiavimais, priklausomai nuo to, kokią dalį mokesčio naštos bankai perkeltų klientams, paskolų gyventojams palūkanų norma galėtų išaugti 0,2–0,5, o įmonėms – 0,2–0,4 punkto.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas bankų pelną apmokestinti 20 proc. tarifu, anot Z. Jedinskio, „ne visai atitinka realijas“.
Anto jo, bankai yra puikiai įvaldę schemas, kaip susimažinti pelną. Pavyzdžiui, 2011 metais SEB pelno mokesčio sumokėjo tik apie 3 tūkst. litų.
Z. Jedinskis pabrėžė, kad Seimui padidinus bankų pelno mokestį 5 procentiniais punktais iki 20 proc., į biudžetą būtų surinkta triskart mažiau pajamų negu apmokestinus bankų turtą: „Bus surinkta trigubai mažiau į biudžetą lėšų negu pagal mūsų variantą“.
Pasak Z. Jedinskio, iš turto mokesčio į biudžeto įplauktų apie 60 mln. eurų.
Finansų ministras Vilius Šapoka BNS penktadienį sakė, kad pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų. Jis teigė nematantis priežasčių, kodėl šių metų bankų pelnas būtų mažesnis nei pernai.
Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.
