Kultūra, švietimas, autorių ir gretutinės teisės ir knygų leidyba turi milžinišką įtaką Europos Sąjungos ekonomikai, yra pamatinės ekonomikos progreso, inovacijų, informacinės visuomenės plėtros ir bendro Europos Sąjungos konkurencingumo varomosios jėgos.
Lietuvoje knygų leidyba išimtinai yra smulkus verslas, nors Lietuvos statistikoje dažnai suplakamas su komercinių periodinių leidinių leidyba ar net spaudos pramone. Per paskutinius metus knygų leidybos plėtra vyko tik dėl taikomų mokestinių lengvatų. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos šalių praktika. Net 25 Europos Sąjungos šalys iš 27 taiko knygų prekybai mokesčių lengvatas, o Airija, Didžioji Britanija ir kaimyninė Lenkija - taiko nulinį mokesčių tarifą! Europos Sąjungos Taryba suvokdama neįkainojamą poveikį švietimui, kultūrai ir socialiniam valstybės sektoriui, knygų ir kitų leidinių leidybą įtraukė į 77/388/EEC Direktyvos H ; priedą, kuriame rekomenduojamos sritys, kurioms turėtų būti taikomos mokesčių lengvatos. Šių rekomendacijų laikosi 92 procentai Europos Sąjungos šalių.
Kokiais skaičiavimais pagrįstas teigimas, kad anuliavus mokesčio lengvatą knygų leidybai, valstybei bus lengviau įveikti finansų krizę? Padidinus mokesčius kiekviena knyga pabrangs 35-45 procentais! Tiek turės padidėti ir biudžeto išlaidos bibliotekų fondų formavimui, vadovėlių pirkimui, nacionalinės literatūros leidybai. Bet ar valstybė padidins tokias išlaidas? 2009 m. viešųjų bibliotekų fondams komplektuoti 1 Lietuvos gyventojui buvo skirta 2,65 Lt ir tai vienas iš žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje (Skandinavijos šalyse 1 gyventojui skiriama 30-40 Lt). Tarptautinė bibliotekų asociacijų organizacija (IFLA) rekomenduoja įsigyti 200 – 250 vienetų naujų knygų 1 000 gyventojų, o mažoms gyvenvietėms apie 300!
Išaugusi knygų kaina vienareikšmiai sumažins knygų pardavimus, dėl to, pirmiausiai, nukentės studentai, pedagogai, mokslo darbuotojai. Leidiniai bus masiškai kopijuojami, skanuojami ir nelegaliai platinami internetu pažeidžiant autorių ir gretutines teises. Didžioji dalis leidinių nebus verčiama į lietuvių kalbą, taip sukeliant grėsmę lietuvių kalbos išlikimui globalioje visuomenėje. Laikina finansinė krizė taps ilgalaike Lietuvos visuomenės, kaip išsilavinusios visuomenės, krize.
Įgyvendinus naujos vyriausybės „antikrizinį“ planą nacionalinės literatūros – dažniausiai komerciškai nepelningų, bet reikšmingų Lietuvos kultūrai knygų – leidyba Lietuvoje žlugs. Jeigu šiandien vidutinį atlyginimą uždirbantis Lietuvos pilietis per mėnesį knygai gali išleisti 3-4 litus, netolimoje ateityje Lietuvos pilietis bus išvis knygų neskaitantis pilietis. Baigiantis 2008-iesiems, Nacionaliniams skaitymo metams, mokesčių lengvatų panaikinimas būtų itin ciniškas akcentas.
Lietuvos leidėjų asociacija
Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) įsteigta 1989 m., aktyviai veikia nuo 1993 m. Šiandien LLA jungia 47 narius, kurių tarpe ne tik akcinės bendrovės, bet ir specializuotus leidinius leidžiančios biudžetinės ir viešosios įstaigos. LLA leidyklų – narių produkcija sudaro 80 procentų knygų leidybos rinkos. Nuo 1999 m. LLA priklauso Europos Sąjungos leidėjų asociacijų federacijai (FEP) ir Tarptautinei leidėjų asociacijai (IPA).
