Aplinkos ministerija tikina, kad taip greitai to padaryti neįmanoma, ir maldauja daugiau laiko. Tiesa, Lietuvai dėl to jau pakvipo ir teismu, ir milijonine bauda.
Prieš mėnesį 80-metė Vladislava patyrė infarktą. Grįžusi iš ligoninės ji iki šiol sunkiai vaikšto. Moteris atvirauja, jog be pagalbos jai net nepavyksta nueiti iki lauko tualeto. Tad gamtinius reikalus tenka atlikti verandoje į kibirą. O vėliau jį kaimynai neša į mišką ir jo turinį užkasa.
Namukas, kuriame Vladislava gyvena jau beveik pusšimtį metų, stūkso ne atokiame kaimelyje, o sostinės pakraštyje, Paneriuose. Klausėme senjorės, ar kada nors galvojo čia įsirengti vandentiekį. Vladislava tik šyptelėjo.
„Daug reikalų čia, sūneli. Namas senas, jokių patogumų. Krosnis ir ta – dūmija. O pati serganti esu, paralyžiuota, turiu invalidumą. 233 eurų tik gaunu, o juk visko reikia“, – sakė senolė.
Moters kaimynė Žana, kuri dažnai padeda ūkio darbuose, parodo ir lauko tualetą. Moteris neslepia, jog panašų turi dauguma čia gyvenančiųjų.
„Už viską juk reikia mokėti. Biotualetą įsigyti brangu, o čia žmonės tiek neuždirba“, – paaiškino Žana.
Lauko tualetais Lietuvoje vis dar naudojasi daugiau nei 30 tūkstančių tautiečių. Ir šis skaičius Europos Sąjungą pykdo. Štai dar sausį bendrijos komisija mūsų šaliai atsiuntė raštą, o jame išvada – mūsų šalis netinkamai įgyvendina nuotekų direktyvą. Ir padėčiai ištaisyti Lietuvai davė du mėnesius – o po jų jau kitas raštas keliaus į Europos Teisingumo Teismą. O pastarasis nesilaikantiems taisyklių – griežtas.
Pavyzdžiui, dėl netinkamo nuotekų tvarkymo belgai įpareigoti sukrapštyti 10 milijonų eurų. Vienas iš pagrindinių įvardijamų Lietuvos pažeidimų – tai, kad iki šiol prie centrinio nuotekų tinklo prijungta mažiau nei 98 procentai lietuvių.
Aplinkos ministerija teigia, kad Europos reikalavimo per du mėnesius prijungti apie 30 tūkstančių gyventojų buvo neįmanoma. Tam, beje, būtų reikėję 100 milijono eurų. Tiesa, pasak ministerijos atstovės, dalį Europos Komisijos rašte nurodytų pažeidimų jau spėta sutvarkyti. O likusiems prašoma daugiau laiko.
„Teismai užtrunka, tai mes tikimės kuo greičiau viską daryti, siekiant ištaisyti pažeidimą, kad, neduok Dieve, atsidurtumėme teisme, kad ta bauda būtų kuo mažesnė. Aglomeracijų sąrašas būtų kuo mažesnis“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Kniežaitė-Gofmanė.
Nors lauko tualetus įprasta matyti kaimo vietovėse, daugybė jų pūpso Vilniuje ir jo apylinkėse. Dešimtis būdelių net ir pačiame sostinės viduryje Šnipiškėse, greta naujų komercinių pastatų. Savivaldybės atstovai, kurie šios gyvenvietės lauko tualetus gali matyti net pro savo kabinetų langus, tikina, kad bent sostinėje karas su tokiais medinukais šiemet bus laimėtas.
„Pagrindinis toks tinklų klojimas ir prijungimas vyks pagal Europos Sąjungos projektus. Devyni rajonai bus jungiami – Šnipiškės, Rasos, Naujininkai, Naujoji Vilnia. Pagal mūsų planus turėtų būti prijungta virš 3300 gyventojų“, – patikino savivaldybės atstovas Kęstutis Karosas.
Nors tokiose gyvenvietėse ir bus išvedžioti kanalizacijų tinklai, vamzdžius iki savo sklypo atsitiesti turės patys gyventojai. Būtent tai mažesnes pajamas gaunantiems tautiečiams iki šiol ir neleido prisijungti prie centralizuoto tinklo. Dabar gi Vilniaus savivaldybė siūlo kompensacijas. Tam skiriama kiek daugiau nei 20 milijonų eurų.
„Taryba yra nusprendusi iš dalies kompensuoti gyventojams išlaidas, patirtas prijungiant lauko tualetus prie Vilniaus miesto nuotekų tinklų. Tas finansavimas turėtų būti iki 50 procentų. Maksimali suma 1175 eurai“, – pridūrė „Vilniaus vandenų“ atstovas Mindaugas Linkaitis.
Visgi valdžia ne tik glaudžia, bet ir baudžia. Seimas nutarė iki 2020 metų santechninių klausimų neišsprendusius žmones iš pradžių įspėti, o vėliau skirti 100 eurų siekiančią baudą.
