Pirkėjai, pusvelčiui įsigyjantys valstybės turtą, gali nesilaikyti privatizavimo sutartyje nurodytų sąlygų ir dėl to niekuo nerizikuoja. Tokią išvadą padiktavo už 1 litą parduoto, 121 degalinę valdžiusio "Lietuvos kuro" likimas.
Viena institucija - Valstybės turto fondas (VTF) - "Lietuvos kuro" turto grobstymą galėjo (ir privalėjo) sustabdyti, jei tik būtų laiku įsikišusi. Turto fondui tereikėjo pareikalauti iš pirkėjo laikytis privatizavimo sąlygų. Pagal sutartį pirkėjas privalėjo per 5 metus investuoti 20 mln. JAV dolerių ilgalaikiu ir trumpalaikiu materialiu turtu arba pinigais, o investicijas panaudoti bendrovės prievolėms vykdyti.
"Lietuvos žinios" paprašė paaiškinti Turto fondo privatizavimo direktoriaus Antano Malikėno, ar pirkėjas buvo kontroliuojamas. Ar VTF žino, kam pardavė "Lietuvos kurą"?
"Valstybei nuosavybės teise priklausančių AB "Lietuvos kuras" akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 1999 metų spalį ir 20 014 483 bendrovės akcijos (67,76 proc.) buvo perduotos Nyderlandų bendrovei "Kopcke International Holdings B.V.", sudariusiai konsorciumą su "D.C.Berkel B.V.". Minėtą sutartį ir akcijų perdavimo ir priėmimo aktą pasirašė J.P.Verchoor pagal "Kopcke International Holdings B.V." prezidento W.F.Van Nortwijk pasirašytą įgaliojimą", - atsakė A. Malikėnas.
Kai 2001 metų balandį dėl bendrovės nemokumo buvo iškelta bankroto byla, paaiškėjo, kad dalis turto paslaptingai išnyko. Bendrovės administratoriumi buvo paskirta UAB "Draugo petys". Jo vadovas Virginijus Gabalis "Lietuvos žinioms" sakė: "Jei pirkėjai būtų investavę lėšų, jokios bankroto bylos iš viso nebūtų buvę“.
Rugsėjo 5 dieną "Draugo petys" raštu kreipėsi į Turto fondą - prašė paaiškinti, kokių teisinių priemonių bus imamasi, kad iš "Kopcke" "Lietuvos kurui" būtų priteista 20 mln. JAV dolerių ir atlyginta padaryta žala, o į valstybės biudžetą išieškota 2 mln. JAV dolerių bauda.
Išsamiau skaitykite „Lietuvos žiniose“.
