Nors pagal viešųjų interneto taškų tinklo tankį Lietuva tapo pirmaujančia Europos valstybe, kiekybė nėra kompiuterinio raštingumo lygio, kuriam plėtoti dabar - pats metas, sinonimas.
Viešai prieinamo interneto žemėlapis per pastaruosius kelerius metus gerokai pakito. Miestuose merdėja mokamų interneto kavinių verslas, tačiau tiek verslo, tiek valstybės ir tarptautinių fondų lėšomis įsteigta nemažai nemokamų taškų.
Keičiasi situacija ir kaimiškose vietovėse. Čia gyvenantys žmonės mielai naudojasi bevieliu internetu, o bendruomenės reikmėms tarnauja gausūs viešieji interneto prieigos taškai (VIPT). Tiesa, ne visi jaučiasi pasirengę jais naudotis.
Salonai užsidaro
Prieš kelerius metus interneto kavinės veikė net Klaipėdos centre. Nūdien tose vietose jų neberasi. Nyksta ir atokesniuose rajonuose įsikūrusios. Šis verslas moraliai sensta, mat vis daugiau šeimų įsigyja nuosavus kompiuterius. Oficiali statistika byloja, kad 2008 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 44 procentai namų ūkių miestuose.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Asta Šlepetienė sakė, kad interneto kavinių veiklos stebėjimas ir kontrolė nepriklausė niekam. „Visuomenės sveikatos centras patikrinimą atlikti galėjo tik sulaukęs skundo“, - sakė pokalbininkė.
Laikmečio ženklu tapę kompiuterinių žaidimų salonai, kuriuose būriuodavosi paaugliai ir vaikai iš socialinės rizikos šeimų, taip pat nyksta.
Pavasarį, atlikdami kolegų iš sostinės užsakytą monitoringą, uostamiestyje specialistai suskaičiavo iš viso 4 interneto kavines, veikiančias Minijos gatvėje bei Taikos prospekte.
Atliekant patikrinimą, trims iš jų buvo skirtos administracinės nuobaudos, mat įstaigose nepaisyta šiemet įsigaliojusio įsakymo dėl higienos normų viešojo naudojimo kompiuterinių tinklų prieigos taškuose.
Prieš keletą dienų viena iš minėtųjų keturių kavinių užsidarė.
Tuo metu viešųjų prieigų prie interneto, kuriuo pasinaudoti galima nemokamai, mieste netrūksta: tokias paslaugas siūlo bibliotekos, telekomunikacijų salonai, prekybos centrai, kai kurie knygynai, Turizmo informacijos centras, studentai kompiuteriais naudojasi aukštųjų mokyklų bibliotekose, interneto skaityklose.
Patiria apgultį
Plėtojant VIPT tinklą, galimybę nemokamai naudotis internetu gavo 870 Lietuvos vietovių gyventojai. Ne išimtis ir Klaipėdos apskritis.
Tiesa, vyresniems žmonėms nesidomint šiuolaikinėmis technologijomis arba manant, kad jiems naudotis kompiuteriu būtų sudėtinga išmokti, VIPT kompiuterius jau perprato ir pamėgo vaikai.
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio bibliotekos Žadeikių filialo bibliotekininkė Vida Padleckienė sakė, kad keturiais šią vasarą jų įstaigoje atsiradusiais kompiuteriais pirmiausia ėmė naudotis moksleiviai.
Vyresnieji rašė laiškus elektroniniu paštu, naršė tinklalapius. Mažesni kibo į žaidimus. Jauniausiajam lankytojui - ketveri. „Mažiukas, bet jau moka kompiuterį įsijungti“, - sakė bibliotekininkė.
Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekos Jokūbavo filiale naujutėlaičiai kompiuteriai puikuojasi neseniai - vos du mėnesius.
Vietiniai mokyklinukai atskuba į biblioteką po pamokų. Kai apsilankėme bibliotekoje apie vidudienį, pažaisti žaidimų atbėgo du berniukai. Įsijungė ir atsivertė interneto naršyklės lange žaidimų tinklalapį.
„Čia dar nieko, - šypsojosi vyriausioji bibliotekininkė Laima Paulauskienė. - Vėliau susirenka daugiau vaikų, visa eilė susidaro. Gerai, kad laukdami kiti dar kokią knygą pasiskaito...
Internetas čia - nemokamas, bet ribojame naudojimosi laiką - po valandą asmeniui, kitaip vaikų nuo jų neatplėši. Biblioteka dirba nuo dešimtos ryto, bet vaikai vasarą kartais laukdavo manęs jau geru pusvalandžiu anksčiau.“
Nesidomi, nes nereikia
Vyresni žmonės prie kompiuterio prisėda retai - nemoka naudotis. Anot Žadeikių bibliotekininkės V. Padleckienės, jokių kursų ar mokymų jiems kol kas nėra suplanuota. Tikimasi, kad vyresniųjų susidomėjimas tolydžio augs, ir ilgainiui jie ims internetu mokėti mokesčius ar pildyti pajamų deklaracijas.
Plikių parduotuvėje laikraštį pirkusi ponia Danutė neskuba įsigyti kompiuterio - pati nesinaudoja, o antrokei dukrai, mano, turėti jį būtų dar per anksti.
„Mokytoja sakė, kad mokslams kompiuterio prireiks, kai bus penktoje klasėje. Tuomet ir galvosim. Dėl kompiuterio būna vargo - štai mano sesers vaikai turi kompiuterį, bet niekaip nepasidalija, kuriam laikas juo žaisti“, - pasakojo moteris.
„Aš jau per sena naudotis internetu - penkiasdešimties esu. Nors dukra sako, kad dar ne vėlu, - kukliai šyptelėjo Virginija Astrauskienė, gyvenanti Katkų kaime. - Mano sūnus turi nešiojamąjį kompiuterį ir internetu naudojasi. O aš pati mokesčius pašte sumoku, man kitokio būdo nereikia.“
Lina Puplesienė, dirbanti pardavėja Plikių kaime, naudojasi internetu, tačiau ne per viešąją prieigą.
„Mano vyras - automechanikas, jis yra nusipirkęs nešiojamąjį kompiuterį su internetu, pasiskaito skelbimus, kitokią informaciją. Mokesčiams mokėti kompiuterio nenaudojame, daugiau pramogai - komunalinius galiu darbe susimokėti, o paskolos įmoką mokame kredito unijoje“, - pasakojo jauna moteris.
„Nežinau, kas yra internetas. Pasakojo man šiek tiek, bet aš nesidomėjau, tai ir neprisimenu, - prisipažino 78-erių jokūbaviškė ponia Stasė. - Vaikai man parveža žurnalų, televizorių pasižiūriu - pakanka pramogų.“
Reikalauja kursų
Anot Jokūbavo bibliotekininkės L. Paulauskienės, per kelerius pastaruosius metus kaime porąkart buvo surengti kursai, kaip naudotis kompiuteriu ir internetu. Tačiau, pastebi bibliotekininkė, be praktikos šios žinios greitai pamirštamos.
„Ir pati netrukus turėsiu kompiuterį darbe - jame bus bibliotekos duomenų bazė ir pan. Dabar po truputį ruošiuosi, nes visko, ko mokiausi, nebeprisimenu“, - sakė moteris.
Vidaus reikalų ministerijos vykdomą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuotą VIPT plėtros 2006-2008 m. projektą administravo aljansas „Langas į ateitį“ drauge su partneriais. Dvejus metus jis vykdė ir visuotinius nemokamus mokymus naudotis kompiuteriu ir internetu, kuriuose žinių pasisėmė iš viso 50 tūkst. Lietuvos žmonių.
Nors jie jau baigėsi, aljansas iki šiol sulaukia daugybės interesantų, norinčių pramokti naudotis kompiuteriu, skambučių, - pasakojo organizacijos viešųjų ryšių ekspertė Romualda Stonkutė. Tad dar šiais metais aljansas planuoja rengti naują paraišką panašaus projekto finansavimui iš ES fondų gauti.
„2006-2008 m. laikotarpiu, kai vykdėme mokymus, šalyje dar nebuvo tiek viešųjų interneto prieigos taškų, kiek jų yra dabar. O žmonėms, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus, mokymų labai reikia. Dažnai tikina, kad jam nereikia kompiuterio ir interneto paprasčiausiai todėl, kad nieko nežino apie tokias paslaugas“, - sakė pokalbininkė.
Šiemet startavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija vykdomas projektas „Bibliotekos pažangai“, kuriame planuoja dalyvauti 1217 viešųjų bibliotekų, filialų ir padalinių. Be techninės paramos, jos bus įtrauktos į vartotojų mokymo, elektroninių paslaugų vartojimo skatinimo, konsultavimo bei kitokias veiklas.
Skaičiai ir faktai
* Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, per metus ypač išaugo kompiuterių ir interneto paplitimas kaimo namų ūkiuose. 2008 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis kaime buvo 11 proc. didesnė nei prieš metus, namuose turinčių interneto prieigą - 10 proc. punktų didesnė.
* Internetu 2008 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 53 procentai visų 16-74 metų amžiaus asmenų. Daugiausia internetu naudojosi mokiniai ir studentai - 98 proc. visų šios grupės apklaustųjų.
* Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai, laikraščiams ir žurnalams skaityti, muzikos ar vaizdo įrašams parsisiųsti. Laisvalaikio tikslams internetą naudojo 67 proc. internautų.
* Prieš porą savaičių oficialiai užbaigtas trejus metus įgyvendintas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“. 75 mln. litų vertės projekto metu internetas susiejo 467 kaimiškąsias seniūnijas su 51 savivaldybe. Bendra tinklo aprėptis - per 300 tūkst. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų.
Valerija Lebedeva
